Šio straipsnio tikslas atsakyti į klausimus, koks yra suaugusio lietuvio gimtosios kalbos žodyno dydis ir kokie sociolingvistiniai veiksniai gali daryti jam reikšmingos įtakos. Analizuojamos 132 tiriamųjų žodyno dydžio testo atliktys ir atsakymai į sociolingvistinį klausimyną. Duomenys apdoroti statistine R-Studio programa, atliktas T testas ir regresinė analizė. Tiriamieji buvo suskirstyti dvi grupes. Jaunesniųjų tiriamųjų grupėje (amžiaus vidurkis 22 m.) buvo 68 asmenys: 31 mergina ir 37 vaikinai. Vyresniųjų grupę (amžiaus vidurkis 49 m.) sudarė 64 asmenys: 30 moterų ir 34 vyrai.
Nustatyta, kad jaunesnio amžiaus suaugusių gimtakalbių lietuvių kalbos žodyno vidurkis apytiksliai 57 490 žodžių (lemų), o žodyno dydžio variacija nuo 42 021 iki 72 703 žodžių (lemų). Vyresnio amžiaus suaugusių gimtakalbių lietuvių kalbos žodyno vidurkis yra maždaug 60 770 žodžių (lemų), o variacija nuo 46 690 iki 76 705 žodžių (lemų). Regresinė duomenų analizė atskleidė, kad įtakos žodyno dydžiui turi šie veiksniai: magistrantūros pakopos išsilavinimas, mokamų svetimųjų kalbų skaičius ir grožinės literatūros skaitymas. Tyrimo duomenys atskleidė, kad magistro laipsnį turinčių respondentų žodynas yra didesnis nei visų kitų tiriamųjų. Taip pat atrasta, kad žodynas yra didesnis tų asmenų, kurie moka daugiau svetimųjų kalbų, kurios nebūtinai turi būti giminingos gimtajai kalbai. Regresinė analizė atskleidė, kad reikšmingą įtaką žodyno dydžiui daro ir grožinės literatūros skaitymas: žodynas buvo didesnis tų tiriamųjų, kurie nors kartais arba dažnai, visada skaito grožinę literatūrą. Tyrimas atliktas su palyginti nedidele respondentų imtimi, tad visos išvados ir įžvalgos turi būti tikrinamos plečiant tiriamųjų grupes.