Senatvės pensijų, socialinių išmokų ir mokesčių pokyčių poveikis gyventojų pajamų pasiskirstymui Lietuvoje (2021–2024)
Politikos reformų paskirstymo poveikio įvertinimas gyventojų pajamoms yra esminė politikos planavimo ir įgyvendinimo ciklo dalis. Šiame darbe pateikiamas išsamus 2021 m. autorių atlikto tyrimo, dėl skurdo ir nelygybės prognozavimo Lietuvos ekonomikos augimo ir Covid-19 pandemijos kontekste, tęsinys. Nauja analizė yra atlikta 2021--2024 m. laikotarpiui. Analizuojamas naujausių senatvės pensijų, kitų socialinių išmokų ir gyventojų pajamų mokesčio pokyčių poveikis po Covid-19 pandemijos, sutelkiant dėmesį į pagrindinius pajamų pasiskirstymo rodiklius, tokius kaip skurdo rizikos lygis, pajamų nelygybė (matuojama pagal kvintilinį santykį (S80/S20) ir Gini koeficientą) ir nacionalinis absoliutaus skurdo lygis. Analizei naudojamas mokesčių-išmokų mikrosimuliacinis modelis EUROMOD. Rezultatai rodo nuoseklų santykinio skurdo ir pajamų nelygybės mažėjimą Lietuvoje 2021–2024 m., visų pirma dėl senatvės pensijų ir kitų piniginių socialinių išmokų pokyčių, o ne dėl įgyvendintų pokyčių gyventojų pajamų mokesčio srityje. Tačiau 2021–2024 m. įvykę mokesčių-išmokų pokyčiai tik iš dalies sušvelnina didelės infliacijos poveikį, su kuriuo Lietuva susidūrė pastaraisiais metais. To pasekoje, absoliutaus skurdo lygis 2022–2024 m. viršys 2021 m. lygį 2–4 procentiniais punktais.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.