Efektyvumo ir našumo vertinimas pradiniame ugdyme naudojant PIRLS ir TIMSS duomenis
Straipsnyje pristatomi ES šalių pradinio ugdymo efektyvumo ir našumo vertinimo rezultatai, re\-miantis švietimo lygybės aspektu. Šis aspektas buvo analizuotas tik keliuose švietimo našumo tyrimuose. Šio tyrimo tikslas -- įvertinti ES šalių, kurios dalyvavo IEA TIMSS 2015 ir PIRLS 2016 tyrimuose, pradinio ugdymo efektyvumą ir našumą, remiantis švietimo lygybės aspektu. Švietimo našumo modelis yra paremtas indėlių ir rezultatų santykio modeliavimu, aprašant gamybinę švietimo funkciją. Švietimo našumo tyrimuose empirinis našumo įvertis dažniausiai apskaičiuojamas naudojant neparametrinį metodą – duomenų apgaubties analizę. Šiame tyrime išteklių rodikliais pasirinktos švietimo išlaidos ir mokinių–mokytojų santykis, o rezultatų rodikliais – mokinių pasiekimų standartinis nuokrypis ir socialiai atsparių mokinių dalis TIMSS 2015 ir PIRLS 2016 tyrimuose. Mokinių pasiekimų standartinis nuokrypis nurodo, kaip mokinių akademiniai įgūdžiai ir žinios pasiskirsto tarp šalies mokinių. Šis rodiklis naudojamas akademinei nelygybei pradiniame ugdyme identifikuoti. Socialiai atsparių mokinių dalis nurodo, kokią įtaką mokinio priklausymas socialiai jautriai grupei daro jo akademiniams pasiekimams. Šis rodiklis naudojamas socialinei nelygybei pradiniame ugdyme identifikuoti. Pagrindinis skirtumas tarp našumo ir efektyvumo vertinimo yra tai, kad skaičiuojant efektyvumo įvertį, vertinami tik rezultatų rodikliai, neatsižvelgiant į išteklių rodiklius. Atlikto empirinio tyrimo rezultatai rodo, kad ES šalys nesivadovauja bendra politika, užtikrindamos pradinio ugdymo lygybę savo šalyse. Kai kurios šalys pasižymi aukštu efektyvumo ir našumo lygiu, tačiau yra ir tokių šalių, kuriose ir efektyvumo lygis, ir našumo lygis yra žemi. Tyrimo rezultatai patvirtino hipotezę, kad postsocialistinėms šalims būdingas gana aukštas našumo lygis, tačiau gana žemas efektyvumo lygis, užtikrinant lygybę pradiniame ugdyme.