Aukštojo mokslo įstaigos stengiasi pritraukti studijuoti gabiausią ir perspektyviausią šalies jaunimą. Mokslininkai siekia nustatyti sėkmingą perėjimą nuo bendrojo ugdymo prie aukštojo mokslo studijų lemiančius veiksnius. Viena iš aktualių problemų yra pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) ir valstybinių brandos egzaminų (VBE) svarba prognozuojant galimybes studijuoti aukštosiose mokyklose. Tyrime apskaičiuotos įstojimo į aukštąsias mokyklas galimybės žinant matematikos ir lietuvių kalbos ir literatūros PUPP ir VBE rezultatus. Buvo analizuoti penkerių metų (2014–2018 m. brandos egzaminų) rezultatai, atsižvelgiant į lyties, vietovės, kurioje lankyta mokykla, socialinės padėties ir specialiųjų poreikių rodiklius. Iš tyrimo rezultatų matome, kad matematikos brandos egzamino pažymys yra beveik dvigubai svarbesnis nei 10 klasės testo įvertinimas vertinant šansus studijuoti aukštojoje mokykloje. Taip pat nustatyta, jog lietuvių kalbos ir literatūros egzaminų rezultatai yra dvigubai svarbesni vyrams nei moterims. Nuo 2023 ar 2024 m. Lietuvoje galime pradėti matyti asmenų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, dalies mažėjimo tendenciją.