Šio straipsnio tikslas yra pristatyti skurdo ir nelygybės rodiklių prognozavimo metodologiją ir jos rezultatus, atsižvelgiant į ekonominio augimo ir COVID-19 pandemijos kontekstą Lietuvoje. Prognozavimas apjungia mikrosimuliacijų ir apklausos svorių kalibracijos technikas. Mikrosimuliacijoms naudojamas mokesčių-išmokų mikrosimuliacinis modelis EUROMOD, su papildomu Lietuvos komponentu, kuris buvo vystomas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Taip pat naudojami ir Lietuvos banko paskelbti 2020~m. trys ekonominiai scenarijai: greito atsigavimo V-formos scenarijus, vidutinio atsigavimo U formos scenarijus ir lėto ekonominio atsigavimo ištęstos U-formos scenarijus. Rezultatai atskleidžia teigiamas skurdo ir nelygybės mažinimo tendencijas bendroje populiacijoje ir pagal amžiaus grupes esant sparčiam ekonomikos augimui ir gerėjančiai darbo rinkos situacijai 2018–2019 m. Lietuvoje. 2020 m. rezultatai rodo tolesnį santykinio skurdo rizikos lygio ir nelygybės mažėjimą Lietuvoje. Toks numatomas teigiamas skurdo mažėjimas yra pirmiausia nulemtas mažėjančio skurdo rizikos lygio tarp senyvo amžiaus asmenų bei vaikų. Pačios pažeidžiamiausios grupės yra jaunimas (18–24 m.) ir vyresnio amžiaus (50–64 m.) asmenys. Numatoma, kad 2020 m. šių grupių skurdo rizika didės. Vis tik svarbu atkreipti dėmesį, kad skurdo rizikos lygis taip pat mažėjo pirmaisiais praėjusios ekonominės krizės metais. Dekompozicijos pagal demografinius / užimtumo pokyčius ir politikos pokyčius tarp 2019–2020 m. rodo, kad dėl demografinių ir užimtumo pokyčių skurdas ir nelygybė, tikėtina, didės 2020 m. Lietuvoje. Politikos pokyčių poveikis yra progresyvus, palankesnis žemesnes pajamas gaunantiems asmenims ir teigiamai veikia skurdo mažėjimą. Politikos poveikio progresyvumas yra nulemtas karantino laikotarpio, kurio metu vienkartinės išmokos buvo teikiamos didžiajai daliai populiacijos: vaikams, pensinio amžiaus asmenims, darbo ieškantiems asmenims ir savarankiškai dirbantiems asmenims.