Šiame straispnyje nagrinėjami pagrindiniai Baltijos šalyse vykstančių demografinių procesų bruožai. Atkūrus nepriklausomybę Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje išryškėjo gyventojų skaičiaus mažėjimo tendencija, kurią nulėmė neigiama natūrali gyventojų kaita ir neigiama neto tarptautinė migracija (išvykusiųjų skaičius viršija atvykusiųjų skaičių). Kartų kaitos neužtikrinantis gimstamumo lygis, santykinai aukštas mirtingumo lygis (ypač vyrų), intensyvi emigracija ir gyventojų senėjimas stebimi visose Baltijos šalyse. Šios nepalankios tendencijos ypač pasireiškė šalims įstojus į Europos Sąjungą 2004 m. Nuo 1990 m. Latvija ir Lietuva pasižymi vienais iš didžiausių depopuliacijos tempų Europoje. Depopuliacija tęsis ir artimiausiais dešimtmečiais.