Ganos neformalusis sektorius pasižymi nepakankamu užimtumu, blogomis darbo sąlygomis, neužtikrintais darbo santykiais ir mažu uždarbiu. Šiame sektoriuje užimta apie 80 % darbo jėgos. Todėl efektyvios mokesčių sistemos sukūrimas, kuri galėtų surinkti pakankamai biudžeto pajamų pagrindinėms išlaidoms finansuoti išvengiant valstybės skolinimosi, yra didelis iššūkis. Naudojant Ganos biudžeto įplaukų surinkimo laiko eilutės duomenis, šiame straipsnyje nagrinėjami keturių mokesčių surinkimo instrumentų skirtumai, būtent sau dirbančiųjų mokesčiai, įmonių mokesčiai, pajamų mokesčiai ir kiti mokesčiai. Straipsnyje taikoma dvifaktorinė dispersinė analizė kaip pagrindinis metodas mokesčių skirtumams tirti. Teorinio modelio tinkamumas tiriamas skaitiniais metodais. Skirtingų surinkimo instrumentų surinktos įplaukos labai skiriasi, išskyrus sau dirbančiųjų mokesčius ir įmonių mokesčius. Įmonių, sau dirbančių ir kiti mokesčiai buvo maži, palyginti su pajamų mokesčiais. Šiuo tyrimu atkreipiamas dėmesys į poreikį stiprinti neformalųjį sektorių, siekiant pagerinti sau dirbančiųjų mokesčių surinkimą.