Šio darbo tikslas yra modeliavimo būdu ištirti subalansuoto ėmimo, neatsakymų į apklausą ir kalibruotojo įvertinio tarpusavio sąveiką. Lyginami septynių strategijų, apimančių subalansuotą ėmimą (naudojant kubo metodą), paprastąjį atsitiktinį lizdinį ėmimą, atsižvelgimą į neatsakymus, Horvico ir Tompsono įvertinio bei kalibruotojo įvertinio derinius, rezultatai. Visais atvejais bent viename iš etapų (imties ėmimo arba parametrų vertinimo) yra naudojama papildoma informacija. Ji išreikšta indikatoriais, apibūdinančiais asmens lytį, amžių, gyvenamąją vietą, ir šių indikatorių sumomis. Modeliuoti naudojami realūs Lietuvos statistikos departamento 2011 m. gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenys. Įvertinio poslinkis, dispersija, santykinė vidutinė kvadratinė paklaida yra tikslumo matai, taikomi įverčiams palyginti.