Optimalieji planai apribotiesiems didžiausiojo tikėtinumo įvertiniams atsitiktiniame padalytųjų sklypų modelyje
Straipsnyje nagrinėjamas eksperimento plano efektas (poveikis, įtaka) dispersijos komponenčių didžiausio tikėtinumo įvertiniui visiškai randomizuotame padalytųjų sklypų modelyje. Modelis naudojamas aprašyti atsaką, kai eksperimente ištisinio ir padalytojo sklypo faktoriai yra atsitiktiniai. Darbe sudarytos subalansuotų planų su vienodu eksperimentų skaičiumi grupės ir palygintas jų optimalumas naudojant išvestą Fisherio informacijos matricą bei apribotuosius didžiausiojo tikėtinumo įvertinius. Optimalumas matuojamas D-optimalumo kriterijumi; gaunami optimalieji planai priklauso nuo dispersijos komponenčių santykinių dydžių. Rezultatai rodo, kad tuomet, kai faktorių dispersijos yra didesnės už paklaidų dispersijas, planų, kuriuose absoliutinis skirtumas tarp ištisinių sklypų skaičiaus ir padalintųjų sklypų faktoriaus lygių kiekio yra santykinai mažas, statistinis efektyvumas, palyginti su kitais planais, gerokai išauga.