Muzikos terapija asmenims, turintiems intelekto negalią: Stigmos įveikos strategijos

Santrauka

Lietuvoje vis dažniau kalbant apie siekį tapti gerovės valstybe, pastebima, kad šalis nėra pajėgi patenkinti visų socialinių paslaugų poreikio, užtikrinti šių paslaugų kokybės ir įveikti sisteminius barjerus. Vis dar trūksta aiškios sampratos, kaip, pasitelkus naujausius profesinius metodus, teikti pagalbą asmenims, turintiems intelekto negalią ir lankantiems socialinių paslaugų dienos centrus, kuriuose svarbu ne tik profesinių įgūdžių, bet ir psichologinės bei socialinės integracijos plėtotė, teikiama emocinė pagalba.

Atsižvelgiant į užsienio ir Lietuvos mokslininkų išskiriamas gerąsias muzikos terapijos taikymo socialinėje veikloje praktikas, siekiama sukurti sąlygas, leidžiančias derinti muzikos terapiją asmenims, turintiems intelekto negalią, ir specialistų kompetencijų ugdymą socialinio darbo profesiniame kontekste, taip keičiant socialinio darbuotojo profesinius standartus. Tyrimu siekiama socialinio darbo profesiniame kontekste pagrįsti muzikos terapijos metodo taikymą asmenims, turintiems intelekto negalią. Tyrimo objektas – muzikos terapijos poveikis asmenims, turintiems intelekto negalią, kaip stigmos tyrimo ir intervencijos strategija socialinio darbo profesiniame kontekste.

Duomenims rinkti pasitelktas stebėjimas, darant vaizdo įrašą. Stebėjimo metodo pasirinkimą lėmė tiriamųjų, turinčių intelekto sutrikimą, fizinės ir psichologinės savybės: nemokėjimas rašyti ir skaityti, nepakankamas gebėjimas atpažinti ir įvardyti savo emocijas. Metodo taikymas grindžiamas Bridges ir kt. (2016), Maratos ir kt. (2009) metodika. Tyrimo tikslui įgyvendinti pasirinkti du vaizdo registratoriai, kuriais nufilmuoti aštuoni muzikos terapijos užsiėmimai. Vienos sesijos trukmė – 1 akademinė valanda. Duomenims apdoroti taikyti vaizdo duomenų analizės metodai (Davidson, 2009; Bridges, 2015; Jin et al., 2015; Bridges et al., 2016). Penki tyrimo dalyviai atrinkti patogiosios atrankos būdu. Visi jie turėjo intelekto negalią, muzikos terapijos užsiėmimuose dalyvavo pirmą kartą.

Duomenų analizė įrodo, kad muzikos terapija padeda sutrikusio intelekto žmonėms ir visuomenei įveikti stigmą. Remiantis tyrimo išvadomis, galima teigti, kad mokslininkų sukurta autorinė muzikos terapijos taikymo metodika, skirta asmenų, turinčių intelekto negalią, gyvenimo kokybei pagerinti socialinės pagalbos kontekste, yra efektyvi ir gali būti įgyvendinama praktikoje, įveikiant sistemines kliūtis.

Tyrimo rezultatai pagrindžia, kad tyrimo dalyviai geba suvokti savo emocijas „čia ir dabar“, intuityviai jaučia muzikos virpesius, gali savarankiškai įvertinti ir nuspręsti, kokioje muzikinėje veikloje nori dalyvauti. Bendradarbiavimu ir klausymu paremti santykiai didina tyrimo dalyvių pasitikėjimą savimi ir muzikos terapija, skatinančia pozityvias emocijas.

Socialinis darbuotojas, siekdamas sėkmingai teikti asmenims, turintiems intelektinę negalią, modernias paslaugas, leidžiančias tenkinti šių asmenų poreikius, turi disponuoti tradiciškai jam priskiriamomis profesinėmis kompetencijomis ir turėti formalųjį muzikinį išsilavinimą (būti baigęs bent muzikos mokyklą), kad galėtų pradėti gilintis į muzikos terapijos metodo taikymą socialiniame darbe. Siekdamas profesiškai augti, socialinis darbuotojas turi gebėti į procesą pažvelgti tarpdiscipliniškai, mąstyti kompleksiškai, lanksčiai priimti profesinės veiklos sprendimus, nepasikliauti tik nusistovėjusiais ir esamais profesiniais standartais, stereotipais ir įprastais darbo metodais.