Savaiminio mokymosi ir klasikiniai metodai bei formos tėvų, mokančių vaikus namuose, vertinimu

Santrauka

Savaiminis ugdymas (pirmenybė teikiama besimokančiojo pasirinktai veiklai) gali būti vertinamas kaip mokymosi namuose forma. Ši ugdymo forma skiriasi nuo kitų mokymosi namuose formų, nes neturi mokymosi programos. Savaiminis ugdymas – ne tik ugdymo filosofija, bet ir daugelio šeimų gyvenimo būdas. Mokymasis čia suvokiamas kaip visą gyvenimą trunkantis procesas. Svarbu, kad vaikams būtų sukurta saviugdai tinkama aplinka, kurioje įvairaus amžiaus grupių vaikai galėtų laisvai bendrauti ir mokytis pagrindinių dalykų, susijusių su kultūra.

Daugelyje šalių (pavyzdžiui, Anglijoje ar Jungtinėse Amerikos Valstijose) savaiminis ugdymas yra teisėta mokyklinio ugdymo alternatyva. Slovakijos, Čekijos ir Lenkijos įstatymai savaiminio ugdymo neleidžia traktuoti mokymosi namuose forma. Nepaisant to, 14,12 proc. minėtose šalyse gyvenančių tėvų, kurių vaikai ugdomi namuose, teigia praktikuojantys savaiminį ugdymą. Slovakijoje, Čekijoje ir Lenkijoje savaiminio ugdymo ir privalomų egzaminų alternatyvaus ugdymo mokykloje, t. y. vaikus ugdant namuose, problema išnagrinėta nepakankamai išsamiai. Šio tyrimo tikslas – prisidėti prie minėtos problemos sprendimo.

Pristatomo tyrimo problema sietina su mokymosi namuose metodų ir formų reikšme privalomajam testavimui. Tyrimo tikslas – remiantis tėvų, pirmenybę teikiančių vaikų ugdymo namuose metodams ir formoms, nuomonėmis, atskleisti, su kokiais iššūkiais jų vaikai susiduria privalomojo pasiekimų vertinimo (testavimo) metu.

Tyrimo probleminiai klausimai ir hipotezės. Kaip vaikų, nelankančių mokyklų, tėvai reflektuoja savo patirtis apie vaikų mokymąsi namuose Slovakijoje, Čekijoje ir Lenkijoje? Su kokiomis problemomis susiduria namuose besimokantys vaikai per privalomą egzaminą? Kokios yra tipiškos tėvų, pirmenybę teikiančių klasikiniams mokymo namuose metodams ir formoms, problemos per privalomus testavimus mokykloje?

Tyrime dalyvavo 78 tėvai, kurių vaikai mokosi namuose (30 tėvų iš Lenkijos, 27 iš Čekijos, 21 iš Slovakijos). Atliekant tyrimą, taikyta mišri tyrimo strategija. Atlikta internetinė apklausa, naudojant struktūruotą klausimyną, apimantį dešimt atvirųjų klausimų. Siekiant patikrinti iškeltus tyrimo klausimus ir hipotezes, įvertinti trys aspektai: respondentai nurodė, kokiems mokymosi namuose metodams ir formoms jie teikia pirmenybę, ugdydami vaikus namuose; kaip vyko privalomasis žinių patikrinimas; kokių problemų kilo atliekant privalomąjį vaikų žinių patikrinimą. Klausimynas buvo platinamas socialinėse grupėse, orientuotose į vaikų ugdymą namuose, Slovakijoje, Čekijoje ir Lenkijoje, todėl nebuvo galimybės įvertinti klausimynų grįžtamumo rodiklių.

Duomenims analizuoti taikytos kiekybinė ir kokybinė prieigos. Iš anketose pateiktų respondentų atsakymų apie mokymosi namuose būdus ir formas išskirtos tam tikros kategorijos, kurios vėliau tapo kintamaisiais formuluojant hipotezes. Hipotezės patikrintos statistiškai. Duomenims tikrinti taikytas Chi kvadrato testas. Duomenis apdorojant kokybiškai, remtasi lyginamuoju metodu. Lyginti tiek respondentų, teikiančių pirmenybę mokymuisi namuose, tiek ir respondentų, teikiančių pirmenybę klasikiniams ugdymo metodams ir formoms, atsakymai. Vėliau šie atsakymai buvo analizuojami detaliau ir interpretuojami.

Remiantis gautais tyrimo rezultatais, galima teigti, kad namuose besimokančių vaikų tėvai savaiminį ugdymą dažniausiai suvokia kaip savarankiškai organizuojamą ugdymą, kaip galimybę atliepti vaiko interesus. Šią ugdymo formą linkstama papildyti kitais ugdymo metodais ir formomis. Respondentų nuomone, problemos, kurių kyla privalomojo žinių patikrinimo metu, sietinos su subjektyviai neigiamu žinių patikrinimo vertinimu, su teiginiais, atspindinčiais respondentų baimes, ir su specifinių situacijų ar egzaminuotojo elgesio aprašymais. Tyrimas nepatvirtino, kad respondentai, pirmenybę teikę savaiminiam vaikų mokymuisi namuose, privalomojo žinių patikrinimo metu susidūrė su daugiau problemų negu pirmenybę teikusieji kitiems mokymosi namuose metodams ir formoms.

Taip pat nustatyta, kad respondentai, pirmenybę teikę tradiciniams vaikų mokymosi namuose metodams ir formoms (darbas su vadovėliu ir sąsiuviniu, skaitymas, rašymas ir kalbėjimas), privalomojo žinių patikrinimo metu nesusidūrė su mažiau problemų negu respondentai, pirmenybę teikę kitiems mokymosi namuose metodams ir formoms. Taigi problemų, su kuriomis vaikai susidūrė atlikdami privalomuosius žinių patikrinimo testus alternatyvaus ugdymo mokykloje, nenustatyta nė vienoje iš minėtų respondentų grupių.

Tyrimo išvados gali prisidėti prie išsamesnio savaiminio ugdymo problemos suvokimo Slovakijoje, Čekijoje ir Lenkijoje, t. y. šalyse, kuriose savaiminis ugdymas nėra pripažinta legalia mokymosi namuose alternatyva. Išvados gali būti naudingos ne tik šią temą nagrinėjantiems tyrėjams, bet ir atskirų tiriamų šalių Švietimo ministerijoms, galiausiai, namuose besimokančių vaikų tėvams.

Tyrimo išvados svarbios tolesniems, labiau kokybiniams tyrimams įgyvendinti. Tikslinga išsiaiškinti, kaip tėvai, praktikuojantys savaiminį ugdymą, suvokia šią mokymosi namuose formą ir ar jų pažiūros ir praktika atitinka pagrindinę šio ugdymo filosofiją. Prasminga atskleisti, kaip Slovakijoje, Čekijoje ir Lenkijoje ugdymą namuose praktikuojantys tėvai tikrina, ar vaikas išmoko viską, kas nurodyta ugdymo programoje. Remiantis namuose ugdomų vaikų privalomųjų žinių patikrinimo rezultatais, būtų galima formuluoti tolesnes hipotezes.

Šis tyrimas – tai VEGA projekto (Nr. 1/0522/19) „Inkliuzinės aplinkos kūrimas darželyje ir įtraukus požiūris į socialiai remtinų vaikų raidos diagnostiką ir skatinimą“ ir KEGA projekto (Nr. 004KU-4 /2019) „Menininkai lopšelyje-darželyje – meno kūrinių interpretacija priešmokykliniame ugdyme“ dalinis rezultatas.