Straipsnyje pateikiama mokymosi sutrikimų turinčių mokinių edukacinė charakteristika. Tyrimo dalyviams (mokiniams, tėvams, mokytojams, švietimo pagalbos mokiniui specialistams) buvo pateikti klausimai apie vaiko mokymosi situaciją, vaikui teikiamą pagalbą mokykloje ir namuose. Atsakymų analizė atskleidė pozityvius ir negatyvius veiksnius, kuriuos ugdymo(si) procese patiria mokiniai, turintys mokymosi sutrikimų. Ugdymosi proceso dalyviai (mokytojai, specialieji pedagogai, mokiniai ir jų tėvai) daugumą ugdymosi aplinkos veiksnių (vaiko pasirengimas mokytis, mokymosi aplinka, šeimos palaikymas ir pagalba, ugdymo proceso dalyvių bendradarbiavimas) vertina labiau kaip palankius negu nepalankius. Tyrimo rezultatai atskleidžia pozityvias mokinių, turinčių mokymosi sutrikimų, ugdymo tendencijas (didesnį orientavimąsi į mokinių pasiekimus, o ne sunkumus; bendraklasių paramą ir kt.); kartu konstatuojama, kad vis dar aktuali problema išlieka menkas vaikų ir tėvų, kaip ugdymo(si) proceso partnerių, įtraukimas ir įsitraukimas į ugdymo procesą.