Skirtingos dizontogenezės paauglių vidinio sutrikimo vaizdinio variantai
Paauglystė yra vienas pagrindinių asmenybės raidos etapų. Paauglių, turinčių negalią, paauglystės modelis yra toks pat, kaip ir paauglių, neturinčių negalios. Tačiau šį procesą veikia dizontogenezė, kuri laikoma faktoriumi, turinčiu didelę įtaką asmenybės raidai. Vidinis sutrikimo vaizdinys (VSV) yra laikomas sudėtingu integraciniu konstruktu; asmens pojūčių, žinojimo, emocinių patirčių, sutrikimo sukeltų motyvacijos pokyčių sistema.
VSV yra laikomas „Aš“ sampratos komponentu, veiksniu, turinčiu įtakos jos raidai ir lemiančiu asmens funkcionavimą. Tyrimo tikslas – nustatyti paauglių, turinčių negalią, VSV variantus. Imtį sudarė 109 paaugliai. Jų amžiaus vidurkis yra 14 metų.
Aukšti vieno ar kelių VSV komponentų indeksai padeda išskirti paauglių VSV variantus. Kiekvienam variantui būdingi konkretūs respondentų asmeniniai bruožai ir „Aš“ sampratos ypatybės. Santykio analizė atskleidžia bendrą individo elgesio modelį ir požiūrį į savo sutrikimą. Šiuo metu paauglių grupėje išskiriame keturis variantus: kognityvinį-emocinį (įtemptą), jutiminį-kognityvinį (jutiminį-autistinį), jutiminį-emocinį (nerimastingą-hipochondrinį) ir subalansuotą