Fenomenologiškai grindžiamos socialinės teorijos sampratos klausimu. III. Relevantiškumo problema

Santrauka

Trečioje esė dalyje nagrinėjama relevantiškumo problema. Pirma, relevantiškumas eksplikuojamas kaip gebėjimas nuskaidrinti „pamatinę metodinę įžvalgą“, vadovaujantis nuostata, kad analizė, įgyvendinta transcendentalinėje sferoje, taikytina ir natūraliosios laikysenos sferoje. Antra, tiriamos relevantiškumo problemos filosofinės ištakos, o tiksliau, aki-vaizdos problema. Trečia, relevantiškumo eksplikaciniai principai taikomi fenomenologiškai skaidrinant Tocqueville’io tezę (kad lygybė turi polinkį iš esmės pažeidinėti laisvės teises), skiriant keturis bendruosius laisvės nepakantumo nelaisvei ir nelaisvės artimumo laisvei postulatus ir tris konrečios analizės lygmenis. Kritiškai svarstoma skirtis tarp fenomenologijos ir liberalizmo.