Straipsnyje nagrinėjama Alexei’aus Yurchako vėlyvojo sovietmečio politiškumo samprata. Aiškinamasi, ar įmanoma kalbėti apie sovietmečio kaip vienos sovietinės tvarkos vidinius nenuoseklumus, nesvarstant šios tvarkos ribų ir sovietmečio kaip sociumo prieštarų galimybių. Nagrinėjant „autoritetinio diskurso“ bei jo „performatyvios slinkties“ sampratas, atskleidžiama, kokių problemų kyla aiškinantis postalininės sovietinės sistemos legitimimą, kodėl A. Yurchako koncepcijoje vėlyvojo sovietmečio politiškumo klausimas lieka suspenduotas.