Santrauka
Straipsnio tikslas yra atskleisti Mažosios ir Didžiosios Lietuvos lietuvių integracijos idėjos problemiškumą XIX - XX a. sandūroje, remiantis gausia to meto mažlietuvių spauda, pateikti, jog, nepaisant kalbos ir kilmės giminiškumo, kultūrinį suartėjimą stabdė istorijos vyksmo suponuota skirtinga didlietuvių ir mažlietuvių politinė-valstybinė tradicija, skirtingas kraštų ekonominis lygmuo ir besiskirianti religinė-kultūrinė aplinka, Didžiojoje Lietuvoje paremta katalikiškąja lenkiška, Mažojoje Lietuvoje - protestantiškąja vokiška tradicija. Straipsnyje bus siekiama parodyti, kad politinio integralumo idėja iki pat Pirmojo pasaulinio karo buvo iš viso nediskutuotina tema, o kultūrinis bendradarbiavimas tarp mažlietuvių ir didlietuvių spaudos draudimo metais, Didžiosios Lietuvos istorijos ir kultūros simbolių perkėlimas į mažlietuvių kultūrinę terpę nebuvo platesnio pobūdžio reiškinys, nes daugumai mažlietuvių, saistomų konservatyvių ir surinkiminio sąjūdžio proteguotų idėjų, integracinės Didžiosios ir Mažosios Lietuvos apraiškos buvo nesuprantamos ir nepriimtinos.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Liutauras Kraniauskas,
Redakcinė kolegija ir turinys
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 47 Nr. 2 (2020): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
,
Įvadinis žodis: Pastabos apie patyrimą, kurio negalima išvengti
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 2 Nr. 2 (1998): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
,
Abejonė, tikėjimas ir pasitikėjimas
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 1 Nr. 1 (1997): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Liutauras Kraniauskas,
Redakcinė kolegija ir turinys
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 48 Nr. 1 (2021): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Liutauras Kraniauskas,
Redakcinė kolegija ir turinys
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 49 Nr. 2 (2021): Sociologija. Mintis ir veiksmas