Klaipėdiškių identitetas ir vokiečių-lietuvių santykiai Mažojoje Lietuvoje XIX ir XX amžiuose

Santrauka

XX a. lietuvių istoriografijoje retai svarstyti Klaipėdos krašto gyventojų (klaipėdiškių/memelenderių), turėjusių dvigubą, panašų į elzasiečių, identitetą klausimai. Paprastai šioji grupė tapatinama su lietuviais, o klaipėdiškių identiteto reiškinys, jų politinė orientacija XX a. pirmoje pusėje aiškinami kaip aktyvios vokietinimo politikos bei lietuvių tautinės sąmonės silpnumo padariniai. Straipsnyje nagrinėjami klausimai: kaip Prūsijoje (Vokietijoje) gyvenę lietuviai, išlaikydami kalbą ir identiteto savarankiškumą, vykstant akultūracijai, perėmė vokiečių kultūros vertybes ir socialines konvencijas; kokie politiniai veiksniai formavo Prūsijos lietuvių identitetą ir kaip skirtingas Prūsijos (ir Klaipėdos krašto) lietuviškumas veikė Didžiosios Lietuvos lietuvių pažiūras.