tautinis sąjūdis tauta naracija simboliai mobilizacija
Kaip cituoti
Klumbytė, N. (2000) “Tautos naracija ir simbolinis konstravimas Lietuvoje 1988-1991 metais”, Sociologija. Mintis ir veiksmas, (3-4), pp. 51–61. doi:10.15388/SocMintVei.2000.3-4.7224.
Tautos naracija ir simbolinis konstravimas Lietuvoje 1988-1991 metais
Santrauka
Šio straipsnio tikslas - išnagrinėti 1988-1991-ųjų metų tautinio sąjūdžio naratyvus ir simbolius. Aptariamuoju laikotarpiu pagrindinis “tautos” (“nation”) simbolis buvo įvairiai siejamas su kitais simboliais (“Vakarų”, “Rytų”, “demokratijos”, “pilietinės visuomenės” ir kt.) Naratyvai, perteikiantys istorinius ir atminties diskursus apie “tautą”, ir simboliai buvo tam tikri tautinio sąjūdžio veiksniai, kurie pateikė ir įteisino tautinę ideologiją bei tautinius kultūros modelius. Jie buvo svarbūs mobilizuojant tautą, kuriant tautinio identiteto formas, įteisinant tautinę politiką ir politinę bei socialinę kaitą. Retorikos, naratyvų ir simbolių analizė leidžia kalbėti apie socializmo ideologinius modelius, išlikusius tautinio sąjūdžio laikotarpiu, bei palyginti tautinį sąjūdį Lietuvoje su kitais aptariamojo laikotarpio tautiniais sąjūdžiais.