Santrauka
Sociologinėje literatūroje vyrauja nuomonė, jog smurtas religinėse sektose neegzistuoja. Straipsnio autorė oponuoja tokiai nuomonei ir teigia, jog smurto egzistavimo faktą religinėse sektose galima įrodyti remiantis P.Bourdieu simbolinės galios ir simbolinės prievartos koncepcija bei analizuojant pagrindinius veiksnius, nulemiančius sektų funkcionavimą. Taigi pagrindinis straipsnio tikslas – įrodyti, jog daugelio sektų veikloje naudojama prievarta. Kasdieniniame rutininiame gyvenime galia ne visuomet perteikiama pasitelkiant atvirą, grubią fizinę jėgą ir prievartą. Daug dažniau jai suteikiama viena ar kita simbolinė forma, suteikianti tai galiai teisėtumo, kurio ji neturėtų kitu atveju. P.Bourdieu, atskleisdamas tokios galios esmę, labai vaizdžiai ir tiksliai ją vadina “nematoma”, “neatpažinta” galia. Simbolinė galia, anot P.Bourdieu, tai galia, priverčianti žmones mąstyti taip, kaip siekia įteigti tie, kurie turi galią; tikėti tuo, kuo verčia tikėti asmenys, turintys galią. Tai - galia transformuoti kitų idėjas, o pakeitus jas, pakeisti ir jų veiksmus. Vienas iš simbolinės galios realizavimo būdų – simbolinė prievarta. Tai švelni, neatpažinta ir dėl to pripažinta prievarta. Remiantis simbolinės prievartos koncepcija bei sektų funkcionavimo ypatumų analize formuluojamos tokios išvados. Pirma, egzistuoja svarbiausios prielaidos, leidžiančios taikyti simbolinę prievartą religinėse sektose. Antra, ši prievarta yra būtina tokio tipo organizacijose. Ir trečia, jeigu toji prievarta yra būtina tokios organizacijos išlikimo sąlyga, vadinasi, jos funkcionavimas neišvengiamai paremtas mechanizmu, užtikrinančiu simbolinės galios palaikymą ir simbolinės prievartos taikymą.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Algimantas Valantiejus,
Sociologijos metodas. Istorinio proceso analizė
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 17 (2006): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Aušra Gavėnaitė,
E. Durkheimo ir M. Foucault idėjos sintetinėje D. Garlando bausmės teorijoje
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 22 (2008): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Alina Žvinklienė,
Lyčių atotrūkis ir patriarchato raiška Baltijos valstybėse. Lietuvos ypatumai
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 24 (2009): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Aušra Maslauskaitė,
Tarpusavio santykių kokybė Lietuvos šeimose
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 15 (2005): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Agnė Alijauskaitė,
Viešosios erdvės transformacijos problema H. Arendt ir J. Habermaso teorijose
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 39 Nr. 2 (2016): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Laura Daukšaitė,
Tapsmas suaugusiuoju: išėjimas iš tėvų namų paskutinėje sovietmečio ir pirmojoje posovietinėje kartose
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 44 Nr. 1 (2019): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Liutauras Kraniauskas,
Redakcinė kolegija ir turinys
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 46 Nr. 1 (2020): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Mažvydas Karalius,
Moteriškasis habitus „štangos“ sporte: lytis ir simbolinis dominavimas
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 42 Nr. 1 (2018): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Margarita Jankauskaitė,
Moterų (ne)reprezentacija masinės kultūros vaizdiniuose
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 14 Nr. 3 (2004): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
András Schlett,
Judit Beke,
Stambiųjų žemės ūkių triumfas ir jų socialinis bei ekonominis poveikis
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 43 Nr. 2 (2018): Sociologija. Mintis ir veiksmas