Santrauka
Straipsnyje siekiama nagrinėti postmodernios politikos sampratą. Postmodernizmas formuoluoja radikalią realizmo žinojimo ir tvarkos koncepcijų kritiką. Ši kritika nepaiso principų, kuriais grįsta pažangos idėja. Atrodytų, postmoderni politika atmeta ideologines orientacijas ir moralines taisykles, kuriomis grįsta nelygybės problemų sprendimo siekianti politika. Galima teigti, jog postmodernizmas užkerta galimybę formuluoti socialinės sutarties koncepciją, kuri grįstų teisingumo ir lygybės principus, laikosi socialinio atomizmo principų ir laissez-faire vaizdinį paverčia pagrindine ekonomikos ir kitų socialinio gyvenimo aiškinimo koncepcija. Kadangi laissez-faire filosofija tvarką aiškina kaip veikiau laisvai pasirenkamą, socialinė politika nustoja reikšmės. Turint omeny neapčiuopiamą visuomenės pobūdį, verta klausti, į ką politika turėtų būti orientuojama?
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
