nacionalinis identitetas etniškumas konfesiškumas tautiškumas pilietiškumas tarpukario Lietuva Anthony Smithas
Kaip cituoti
Trimakas, R. (1999) “Lietuvių nacionalinis identitetas: etniškumo ir konfesiškumo santykio problema tarpukario Lietuvos Respublikoje (1918-1940)”, Sociologija. Mintis ir veiksmas, 5(3), pp. 67–80. doi:10.15388/SocMintVei.1999.3.6968.
Lietuvių nacionalinis identitetas: etniškumo ir konfesiškumo santykio problema tarpukario Lietuvos Respublikoje (1918-1940)
Santrauka
Pagrindinis straipsnio tikslas - panagrinėti lietuviškojo tautinio identiteto raidą tarpukario laikotarpiu (1918-1940-aisiais metais), kadangi tuo metu susiformavo nemaža dalis šių dienų lietuviškojo identiteto bruožų. Straipsnyje yra svarstomas besikeičiantis santykis tarp etniškumo ir konfesiškumo lietuvių nacionalinio identiteto kontekste, mėginant suformuluoti ir pagrįsti lietuviškosios savimonės poslinkių iš etninio-konfesinio į tautinį-pilietinį identiteto lygmenį hipotezę. Pritaikius teorinį A.Smitho modelį tarpukario lietuviškojo tautinio identiteto atvejui, išskirti du identiteto tipai: modernusis tautinis-pilietinis bei tradicinis etninis-konfesinis. Tarpukario laikotarpį galima apibūdinti kaip pereinamąjį laikotarpį, kai minėtieji tipai laipsniškai keitė vienas kitą, tačiau vienas kuris galutinai neįsigalėjo.