Santrauka
Gali susidaryti įspūdis, kad indiškosios epistemos tyrinėjimas, gilinimasis į klasikinį vedinio ir induistinio laikotarpio raštiją esąs specifinis istoriko darbas, asmeniško pasirinkimo sąlygotas nukrypimas į egzotiką, į Rytų išmintį. Tačiau taip turėtų atrodyti tik iš pirmo žvilgsnio. Man archainio ir klasikinio indiškojo mąstymo studijos reiškia mėginimą išsiaiškinti visų pirma mūsų šiuolaikinę kultūros padėtį, ir ypač pastangas suprasti postmoderniąją Vakarų sąmonę, joje vykstančius reiškinius - pats induizmas su visais savo kultais, galima sakyti, čia yra tik "tarp kitko". Domėjimasis Indija tik dėl Indijos - siauras interesas ir ribotas požiūris. Indiškoji epistema nėra tik istorijos dalykas - tai išliekantis, nekintantis sąmoningumo tipas, šiuo metu pradedąs veikti, gaivališkai atgimstantis Vakarų civilizacijos kontekste. Modernioji tolygiai progresuojančios istorijos bei kultūros idėja, matyt, yra neteisinga. Laikas sukasi ratu, ir tai, kas tarytum liko praeityje, netikėtai atsiveria prieš mus. Postmodernizmo kultūra - ne tik skirtingų civilizacijų, kultūrinių patirčių, centro ir marginalijų konvergencija, - tai ir reikšmingi imanentiniai vertybinių sistemų bei episteminių principų pokyčiai. Tam tikru būdu interpretuojama "gyvenimo filosofija", "gyvybes etika", reliatyvizmas ir intuityvizmas, ekofeminizmas, naujoji pagonybė, gamtos galių kultas, etines kūno identiteto nuostatos, padidėjęs dėmesys mitui, pasąmonei, įsigalintis tikėjimas karmos teorija, kosminiu determinizmu, astrologija, netradicine medicina ir visu tuo, kas liudija moderniosios transcendentiškai orientuotos epistemos nykimą ir imanentizmo įsigalėjimą, verčia atsigręžti į atitinkamas tradicijas ir pažiūrėti, kaip tie dalykai buvo artikuliuojami "laiko pradžioje".
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Margarita Gedvilaitė-Kordušienė,
Trys tarpgeneracinių santykių koncepcijos ir jų kritiniai atgarsiai
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 24 (2009): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Želimir Kešetović,
Gerinant policijos ir žiniasklaidos santykius Serbijoje
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 20 (2007): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Audronė Žukauskaitė,
Visuomenė/bendruomenė: ekvivalencija ir skirtumai
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 3 Nr. 1 (1999): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Andrius Bielskis,
Kooperacija ir išsilaisvinimo politika: Aristotelis ir Marxas
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 34 Nr. 1 (2014): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Vida Česnuitytė,
Socialinių sluoksnių matrimonialinės ir prokreacinės elgsenos strategijos: bruožai ir jų kaita
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 13 (2004): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Joe Pilotta,
Transcendentiniai kritinio reflektyvumo pagrindai
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 9 (2002): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Liutauras Kraniauskas,
Etnometodologija lietuviškai, arba Oh, Harold, mon amour!
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 18 (2006): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Joseph Backhouse-Barber,
Dorovė ir humanizmo baigtis: subjektas ir socialumas Habermaso ir Luhmanno teorijose
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 40 Nr. 1 (2017): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Vladas Žulkus,
Tikėjimų kaita pagoniškuose baltuose. Kuršiai
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 7 Nr. 1-2 (2001): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Reda Gedutienė,
Laura Maskoliūnaitė,
Savižudybių aprašymo 1991–2004 m. Klaipėdos spaudoje ypatumai
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 16 (2005): Sociologija. Mintis ir veiksmas