Europos idėja: Rytai ir Vakarai graikų politinėje filosofijoje

Santrauka

Šiame straipsnyje kritiškai įvertinamos pastangos europinio, t.y. vakarietiško, tipo civilizacijas laikyti visa apimančiu ir universaliu raidos pavyzdžiu. Kitaip tariant, siūloma peržiūrėti pasaulinės Europos viziją ir bandyti atkurti tautų, žemių ir regionų Europos sampratą. Dar daugiau: siekiama pažvelgti į graikiškosios Europos idėjos kilmę. Dėl to ir keliamas klausimas: kas yra pagrindinis civilizacijos principas - kultūra ar pilietiškumas. Tai, kad kultūra labai greitai gali tapti universalia vertybių sistema, savotiška žmonijos lingua franca, IV a. pr. Kr. pirmasis suprato graikų rektorius Isokratas. Remdamasis Gorgijumi ir vėlyvaisiais sofistais, jis kvestionavo VI-V a. pr. Kr susiformavusią graikų politinio elito nuostatą, skelbusią apie prigimtinę nelygybę tarp Europos graikų ir Azijos barbarų. Pastaroji nuostata susiformavo tik graikų pasaulyje, kuris nuo VIII a. pr. Kr. pasirinko polio tipo partikuliarios raidos kelią, besiskiriantį nuo imperinio Rytų šalių gyvenimo būdo modelio. Skirtingai negu vertikaliąja hierarchija pagrįsta imperinės valdžios piramidė, kurioje netgi vienas kito nepažįstančių gyventojų sluoksnius kaip vientisą visumą neretai sujungdavo valdovo asmuo ir žynių biurokratija, gyvenimas graikų poliuose rėmėsi pamatine piliečių horizontalios vienybės idėja, istoriškai paveldėta ir išplėtota pagal karinės vyrų bendrijos pavyzdį. Nuo Solono iki Aristotelio graikų politinė mintis plėtojo nuostatą, kad žmonių prigimtis yra politinio pobūdžio - ji gali kisti; be to, ją galima pertvarkyti pačių piliečių pastangomis, o pats polio egzistavimas, savo ruožtu, sukuria unikalias galimybes, kurios leidžia tobulinti čia gyvenančią piliečių prigimtį. Politinė išmintis (sophia) ir įstatymų (nomoi) laikymasis sudarė tikrąją polio galią, kuri įtvirtino piliečių veiksmingumą, agonistikos dvasią ir bendruomenės solidarumą. Polio santvarka galutinai įsitvirtino graikų karų už laisvę metu ir šios naujai sukurtos organizacijos dėka pasiekta pergalė prieš universaliąją Persijos imperiją leido graikams suvokti savo ypatumus ir naujai atsirandančios Europos kokybinį pranašumą.