Santrauka
Straipsnyje aptariama nūnai Lietuvoje susiklosčiusi kultūros padėtis ir analizuojamos jos ydos - intelektinio diskurso monologiškumas, alternatyvaus mąstymo ir sprendimų stoka, akademinio gyvenimo uždarumas, teorinių ir metodologinių išteklių skurdumas. Meno sferose, nepaisant epizodinių tarptautinio pripažinimo faktų, įsigali bergždžias reklaminis žurnalizmas, estetinė laisvė suprantama kaip destrukcijos legalizavimas, meno kritika paviršutiniška ir vienadienė. Menui paliekama tik dirginimo ir provokavimo funkcija, išstumianti jo socialines-egzistencines prasmes (didžioji dalis mūsų prozos yra apie nieką, arba, tiksliau kalbant, apie tai, kuo mus kasdien sotina spauda ir televizija). Vartotojiška tampančioje visuomenėje ydingai įteisinamas humanitarinių mokslų antraeiliškumas, skursta filologija, apskritai galima pasigesti racionalios mokslo strategijos. Ieškant alternatyvų susidariusiai intelektinei tuštumai, be kitų dalykų, atsigręžiama ir į sociologijos klasiko E.Durkheimo visuomeninio idealo idėjas bei brėžiamą galimą perspektyvą: jei intelektualai suvoks save kaip kritišką, dinamišką jėgą, jie grąžins prasmę aukštiems kolektyviniams tikslams, kuriems verta nesavanaudiškai tarnauti. Kaip alternatyva kultūrinio mąstymo intencijai suvoktinas ir šių svarstymų eseistinis laisvumas, netelpantis į griežto akademiškumo rėmus. Atkreipiamas dėmesys į kasdienės, praktinės sąmonės sąsajas su bendruoju kultūriniu sąmoningumu, konstatuojant esamą šių lygmenų nelygiavertiškumą ir atotrūkį. Šiandieną, kai strateginę krašto reikalų viziją stelbia pragmatiniai ekonominiai ir politiniai interesai, kritiško intelekto argumentai darosi itin svarbūs. Valstybė turėtų pasitikėti kultūros žmonėmis, jų kritiniu protu, veikla, nesiekiančia privilegijų. Tada ir kultūros žmonės pasitikės valdžia, jeigu ja nebus piktnaudžiaujama ir ji nepraras moralumo matmens.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Vytautas Kavolis,
Nacionalizmas, modernizacija ir civilizacijų polilogas
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 50 Nr. 1 (2022): Sociologija. Mintis ir veiksmas [Kaupiamasis]
-
Svitlana Balinchenko,
Priverstinai perkeltos populiacijos (ne)matomumas: aklosios zonos efektas
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 47 Nr. 2 (2020): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Algis Mickūnas,
Moderniojo Vakarų mokslo ribos (I)
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 16 (2005): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Kasparas Pocius,
Mėgavimasis ir Kitas Jacques’o Lacano psichoanalitinėje teorijoje
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 47 Nr. 2 (2020): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Alisa Sheppental,
Centrinės ir Rytų Europos moterų politinis aktyvizmas Berlyne: intersekcionalumo analizė
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 49 Nr. 2 (2021): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Raimondas Kazlauskas,
Politiškumo krizė. Individas ir kosmopolis
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 49 Nr. 2 (2021): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Nerijus Babinskas,
Apie antrąją baudžiavos laidą iš analitinės istorijos filosofijos perspektyvos: atgaivinta teorinės Vidurio Europos istorijos darbotvarkė
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 46 Nr. 1 (2020): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Aldis Gedutis,
„Mes nekenkiame aplinkai“: gynybiniai humanitarinių mokslų režimai administraciniame akademijos diskurse
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 45 Nr. 2 (2019): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Dalia Jakaitė,
Fenomenologinis žvilgsnis į Dauno sindromą turinčio asmens vaizdavimą Jaco von Dormaelio filme „Le huitième jour“
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 49 Nr. 2 (2021): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Aldis Gedutis,
Kęstutis Kirtiklis,
Liutauras Kraniauskas,
Monografijų leidybos tendencijos Lietuvos socialiniuose ir humanitariniuose moksluose: duomenų bazės „Lituanistika“ analizė
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 48 Nr. 1 (2021): Sociologija. Mintis ir veiksmas