Santrauka
Straipsnyje aptariama nūnai Lietuvoje susiklosčiusi kultūros padėtis ir analizuojamos jos ydos - intelektinio diskurso monologiškumas, alternatyvaus mąstymo ir sprendimų stoka, akademinio gyvenimo uždarumas, teorinių ir metodologinių išteklių skurdumas. Meno sferose, nepaisant epizodinių tarptautinio pripažinimo faktų, įsigali bergždžias reklaminis žurnalizmas, estetinė laisvė suprantama kaip destrukcijos legalizavimas, meno kritika paviršutiniška ir vienadienė. Menui paliekama tik dirginimo ir provokavimo funkcija, išstumianti jo socialines-egzistencines prasmes (didžioji dalis mūsų prozos yra apie nieką, arba, tiksliau kalbant, apie tai, kuo mus kasdien sotina spauda ir televizija). Vartotojiška tampančioje visuomenėje ydingai įteisinamas humanitarinių mokslų antraeiliškumas, skursta filologija, apskritai galima pasigesti racionalios mokslo strategijos. Ieškant alternatyvų susidariusiai intelektinei tuštumai, be kitų dalykų, atsigręžiama ir į sociologijos klasiko E.Durkheimo visuomeninio idealo idėjas bei brėžiamą galimą perspektyvą: jei intelektualai suvoks save kaip kritišką, dinamišką jėgą, jie grąžins prasmę aukštiems kolektyviniams tikslams, kuriems verta nesavanaudiškai tarnauti. Kaip alternatyva kultūrinio mąstymo intencijai suvoktinas ir šių svarstymų eseistinis laisvumas, netelpantis į griežto akademiškumo rėmus. Atkreipiamas dėmesys į kasdienės, praktinės sąmonės sąsajas su bendruoju kultūriniu sąmoningumu, konstatuojant esamą šių lygmenų nelygiavertiškumą ir atotrūkį. Šiandieną, kai strateginę krašto reikalų viziją stelbia pragmatiniai ekonominiai ir politiniai interesai, kritiško intelekto argumentai darosi itin svarbūs. Valstybė turėtų pasitikėti kultūros žmonėmis, jų kritiniu protu, veikla, nesiekiančia privilegijų. Tada ir kultūros žmonės pasitikės valdžia, jeigu ja nebus piktnaudžiaujama ir ji nepraras moralumo matmens.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Leonardas Rinkevičius,
Instituciniai domenai, įtampos laukai ir institucinės inovacijos. Sociologiniai aspektai
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 19 (2007): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Aldis Gedutis,
Kodėl klystantis žmogus pranašesnis už techniką? Futbolo technofobų argumentai
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 24 (2009): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Raimondas Kazlauskas,
Politiškumo krizė. Polis ir individas
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 46 Nr. 1 (2020): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Eglė Vileikienė,
Kriminalinės justicijos poveikis nepilnamečiams teisės pažeidėjams
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: Nr. 1-2 (2000): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Aldis Gedutis,
Nematomas miestas, arba Geriausio Klaipėdos kultūros gido paieškos
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 28 Nr. 1 (2011): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Kęstutis Šerpetis,
Lietuvos perspektyvos ir alternatyvos: politinė-sociologinė paradigma
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 10 (2002): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Zenonas Norkus,
Socialinės tvarkos problema šiuolaikinėje racionalaus pasirinkimo prieigoje ir Maxo Weberio suprantančioje sociologijoje
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 16 (2005): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Zenonas Norkus,
Andropovo klausimu (II). Kaip Maxas Weberis atsakytų į Jurijaus Andropovo klausimą?
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 21 (2008): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Marius Povilas Šaulauskas,
Metodologinis pokomunistinės revoliucijos iššūkis
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 6 Nr. 4 (1999): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Arūnas Poviliūnas,
Viešoji sociologija Lietuvoje: pro et contra
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 25 (2009): Sociologija. Mintis ir veiksmas