Santrauka
Straipsnyje aptariama nūnai Lietuvoje susiklosčiusi kultūros padėtis ir analizuojamos jos ydos - intelektinio diskurso monologiškumas, alternatyvaus mąstymo ir sprendimų stoka, akademinio gyvenimo uždarumas, teorinių ir metodologinių išteklių skurdumas. Meno sferose, nepaisant epizodinių tarptautinio pripažinimo faktų, įsigali bergždžias reklaminis žurnalizmas, estetinė laisvė suprantama kaip destrukcijos legalizavimas, meno kritika paviršutiniška ir vienadienė. Menui paliekama tik dirginimo ir provokavimo funkcija, išstumianti jo socialines-egzistencines prasmes (didžioji dalis mūsų prozos yra apie nieką, arba, tiksliau kalbant, apie tai, kuo mus kasdien sotina spauda ir televizija). Vartotojiška tampančioje visuomenėje ydingai įteisinamas humanitarinių mokslų antraeiliškumas, skursta filologija, apskritai galima pasigesti racionalios mokslo strategijos. Ieškant alternatyvų susidariusiai intelektinei tuštumai, be kitų dalykų, atsigręžiama ir į sociologijos klasiko E.Durkheimo visuomeninio idealo idėjas bei brėžiamą galimą perspektyvą: jei intelektualai suvoks save kaip kritišką, dinamišką jėgą, jie grąžins prasmę aukštiems kolektyviniams tikslams, kuriems verta nesavanaudiškai tarnauti. Kaip alternatyva kultūrinio mąstymo intencijai suvoktinas ir šių svarstymų eseistinis laisvumas, netelpantis į griežto akademiškumo rėmus. Atkreipiamas dėmesys į kasdienės, praktinės sąmonės sąsajas su bendruoju kultūriniu sąmoningumu, konstatuojant esamą šių lygmenų nelygiavertiškumą ir atotrūkį. Šiandieną, kai strateginę krašto reikalų viziją stelbia pragmatiniai ekonominiai ir politiniai interesai, kritiško intelekto argumentai darosi itin svarbūs. Valstybė turėtų pasitikėti kultūros žmonėmis, jų kritiniu protu, veikla, nesiekiančia privilegijų. Tada ir kultūros žmonės pasitikės valdžia, jeigu ja nebus piktnaudžiaujama ir ji nepraras moralumo matmens.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Nijolė Strakauskaitė,
Mažosios Lietuvos elito identiteto problema: kultūrinis diskursas
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 7 Nr. 1-2 (2001): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Sociologija T. 42,
Redakcinė kolegija ir turinys
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 42 Nr. 1 (2018): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Kęstas Kirtiklis,
Humanitarinių mokslų vertės diskursas Lietuvoje: vardan tos Lietuvos ar žmonių gėrybei?
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 45 Nr. 2 (2019): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Irc Ferenc,
Globalizuotas nusikalstamumas, lokali nusikalstamumo kontrolė ir prevencija
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 20 (2007): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Viktorija Rusinaitė,
Nepragmatiški Lietuvos vyriškumai: praktikos ir fantazijos
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 28 Nr. 1 (2011): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Marius Povilas Šaulauskas,
Postmoderniosios musės skrydis: sociologija ir postpozityvistinė Rorty analitika
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 1 Nr. 1 (1997): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Vasilijus Safronovas,
Dėl miestų lituanizavimo proceso ištakų ir specifikos
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 36 Nr. 1 (2015): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Kęstutis Kirtiklis,
Ar filosofijai tebėra vietos socialiniuose moksluose?
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 26 (2010): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Dovilė Bugienė,
Lietuvos gyventojų mirtingumas ir epidemiologinis perėjimas 1849–1921 metais
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 48 Nr. 1 (2021): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Virginija Šidlauskienė,
Rožinis inkliuzas knygų lentynoje
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 15 (2005): Sociologija. Mintis ir veiksmas