Santrauka
Straipsnyje aptariama nūnai Lietuvoje susiklosčiusi kultūros padėtis ir analizuojamos jos ydos - intelektinio diskurso monologiškumas, alternatyvaus mąstymo ir sprendimų stoka, akademinio gyvenimo uždarumas, teorinių ir metodologinių išteklių skurdumas. Meno sferose, nepaisant epizodinių tarptautinio pripažinimo faktų, įsigali bergždžias reklaminis žurnalizmas, estetinė laisvė suprantama kaip destrukcijos legalizavimas, meno kritika paviršutiniška ir vienadienė. Menui paliekama tik dirginimo ir provokavimo funkcija, išstumianti jo socialines-egzistencines prasmes (didžioji dalis mūsų prozos yra apie nieką, arba, tiksliau kalbant, apie tai, kuo mus kasdien sotina spauda ir televizija). Vartotojiška tampančioje visuomenėje ydingai įteisinamas humanitarinių mokslų antraeiliškumas, skursta filologija, apskritai galima pasigesti racionalios mokslo strategijos. Ieškant alternatyvų susidariusiai intelektinei tuštumai, be kitų dalykų, atsigręžiama ir į sociologijos klasiko E.Durkheimo visuomeninio idealo idėjas bei brėžiamą galimą perspektyvą: jei intelektualai suvoks save kaip kritišką, dinamišką jėgą, jie grąžins prasmę aukštiems kolektyviniams tikslams, kuriems verta nesavanaudiškai tarnauti. Kaip alternatyva kultūrinio mąstymo intencijai suvoktinas ir šių svarstymų eseistinis laisvumas, netelpantis į griežto akademiškumo rėmus. Atkreipiamas dėmesys į kasdienės, praktinės sąmonės sąsajas su bendruoju kultūriniu sąmoningumu, konstatuojant esamą šių lygmenų nelygiavertiškumą ir atotrūkį. Šiandieną, kai strateginę krašto reikalų viziją stelbia pragmatiniai ekonominiai ir politiniai interesai, kritiško intelekto argumentai darosi itin svarbūs. Valstybė turėtų pasitikėti kultūros žmonėmis, jų kritiniu protu, veikla, nesiekiančia privilegijų. Tada ir kultūros žmonės pasitikės valdžia, jeigu ja nebus piktnaudžiaujama ir ji nepraras moralumo matmens.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Algimantas Valantiejus,
Šiuolaikiškas tapatumas. Istorijos ir dabarties vertinimo kriterijai
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 5 Nr. 3 (1999): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Arnas Zdanevičius,
Ekspertai viešosios politikos formavimo procese: kriminologinis žinojimas ir nepilnamečių justicijos reformos ateitis
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 9 (2002): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Algimantas Valantiejus,
Nuosaiki proto kritika Jürgeno Habermaso socialinėje teorijoje
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 11 (2003): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Monika Płatek,
Atstatomasis teisingumas kaip efektyvios nusikaltimų kontrolės priemonė ir įkalinimo alternatyva: konfliktas kaip nusikaltusio asmens savybė
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 20 (2007): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Algimantas Valantiejus,
Fenomenologiškai grindžiamos socialinės teorijos sampratos klausimu. I. Sociologija, fenomenologiškai grindžiama metodologija ir kriterijų radikalizavimas
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 34 Nr. 1 (2014): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Rūta Goštautienė,
Muzika ir reikšmė: sociologinė senos temos interpretacija
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 1 Nr. 1 (1997): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Žilvinė Gaižutytė,
Igno Šlapelio meno sociologijos bruožai
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 5 Nr. 3 (1999): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Vilmantė Liubinienė,
Vertybių kaita Baltijos šalyse europinės integracijos kontekste
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 10 (2002): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Aldis Gedutis,
Klaipėdos garsovaizdis (II): (iš)klausytas miestas
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 39 Nr. 2 (2016): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Aušra Maslauskaitė,
Trys variacijos intymumo sociologijoje tema
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: Nr. 3-4 (2000): Sociologija. Mintis ir veiksmas