Santrauka
Straipsnyje aptariama nūnai Lietuvoje susiklosčiusi kultūros padėtis ir analizuojamos jos ydos - intelektinio diskurso monologiškumas, alternatyvaus mąstymo ir sprendimų stoka, akademinio gyvenimo uždarumas, teorinių ir metodologinių išteklių skurdumas. Meno sferose, nepaisant epizodinių tarptautinio pripažinimo faktų, įsigali bergždžias reklaminis žurnalizmas, estetinė laisvė suprantama kaip destrukcijos legalizavimas, meno kritika paviršutiniška ir vienadienė. Menui paliekama tik dirginimo ir provokavimo funkcija, išstumianti jo socialines-egzistencines prasmes (didžioji dalis mūsų prozos yra apie nieką, arba, tiksliau kalbant, apie tai, kuo mus kasdien sotina spauda ir televizija). Vartotojiška tampančioje visuomenėje ydingai įteisinamas humanitarinių mokslų antraeiliškumas, skursta filologija, apskritai galima pasigesti racionalios mokslo strategijos. Ieškant alternatyvų susidariusiai intelektinei tuštumai, be kitų dalykų, atsigręžiama ir į sociologijos klasiko E.Durkheimo visuomeninio idealo idėjas bei brėžiamą galimą perspektyvą: jei intelektualai suvoks save kaip kritišką, dinamišką jėgą, jie grąžins prasmę aukštiems kolektyviniams tikslams, kuriems verta nesavanaudiškai tarnauti. Kaip alternatyva kultūrinio mąstymo intencijai suvoktinas ir šių svarstymų eseistinis laisvumas, netelpantis į griežto akademiškumo rėmus. Atkreipiamas dėmesys į kasdienės, praktinės sąmonės sąsajas su bendruoju kultūriniu sąmoningumu, konstatuojant esamą šių lygmenų nelygiavertiškumą ir atotrūkį. Šiandieną, kai strateginę krašto reikalų viziją stelbia pragmatiniai ekonominiai ir politiniai interesai, kritiško intelekto argumentai darosi itin svarbūs. Valstybė turėtų pasitikėti kultūros žmonėmis, jų kritiniu protu, veikla, nesiekiančia privilegijų. Tada ir kultūros žmonės pasitikės valdžia, jeigu ja nebus piktnaudžiaujama ir ji nepraras moralumo matmens.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Liutauras Kraniauskas,
Posovietinis vyriškumas: išbrauktas ar nepastebėtasdarbotvarkės klausimas? (II)
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 27 (2010): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Gražina Rapolienė,
Vyresnio amžiaus žmonės Lietuvos žiniasklaidoje: naivūs, kenčiantys ir bejėgiai
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 26 (2010): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Alina Žvinklienė,
Machismo: varžymasis dėl garbės (Siciliškosios patirties studijos)
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 15 (2005): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Antanas Katalynas,
Estetinės savybės ir skonio sprendiniai
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 8 Nr. 3-4 (2001): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Aldis Gedutis,
Architektūrinės ir istorinės Klaipėdos vizijų konkurencija: drąsūs sprendimai ar darnus išsaugojimas?
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 30 Nr. 1 (2012): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Sigita Kraniauskienė,
Margarita Gedvilaitė-Kordušienė,
Kartų solidarumas Lietuvoje: anūkų priežiūros įtaka senelių gerovei
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 31 Nr. 2 (2012): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Gorazd Meško,
Marte Fallshore,
Mojca Rep,
Aletha Huisman,
Policijos pastangos mažinti nusikaltimų baimę lokaliose bendruomenėse: dideli lūkesčiai ir abejotini rezultatai
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 20 (2007): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Algimantas Valantiejus,
Šiuolaikinė sociologijos teorija (I)
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 24 (2009): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
A Salem,
Simmelis apie socialinių formų autonomiškumą
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 31 Nr. 2 (2012): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Rūta Žiliukaitė,
Blato ryšių Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu analizė
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 35 Nr. 2 (2014): Sociologija. Mintis ir veiksmas