Santrauka
Straipsnyje aptariama nūnai Lietuvoje susiklosčiusi kultūros padėtis ir analizuojamos jos ydos - intelektinio diskurso monologiškumas, alternatyvaus mąstymo ir sprendimų stoka, akademinio gyvenimo uždarumas, teorinių ir metodologinių išteklių skurdumas. Meno sferose, nepaisant epizodinių tarptautinio pripažinimo faktų, įsigali bergždžias reklaminis žurnalizmas, estetinė laisvė suprantama kaip destrukcijos legalizavimas, meno kritika paviršutiniška ir vienadienė. Menui paliekama tik dirginimo ir provokavimo funkcija, išstumianti jo socialines-egzistencines prasmes (didžioji dalis mūsų prozos yra apie nieką, arba, tiksliau kalbant, apie tai, kuo mus kasdien sotina spauda ir televizija). Vartotojiška tampančioje visuomenėje ydingai įteisinamas humanitarinių mokslų antraeiliškumas, skursta filologija, apskritai galima pasigesti racionalios mokslo strategijos. Ieškant alternatyvų susidariusiai intelektinei tuštumai, be kitų dalykų, atsigręžiama ir į sociologijos klasiko E.Durkheimo visuomeninio idealo idėjas bei brėžiamą galimą perspektyvą: jei intelektualai suvoks save kaip kritišką, dinamišką jėgą, jie grąžins prasmę aukštiems kolektyviniams tikslams, kuriems verta nesavanaudiškai tarnauti. Kaip alternatyva kultūrinio mąstymo intencijai suvoktinas ir šių svarstymų eseistinis laisvumas, netelpantis į griežto akademiškumo rėmus. Atkreipiamas dėmesys į kasdienės, praktinės sąmonės sąsajas su bendruoju kultūriniu sąmoningumu, konstatuojant esamą šių lygmenų nelygiavertiškumą ir atotrūkį. Šiandieną, kai strateginę krašto reikalų viziją stelbia pragmatiniai ekonominiai ir politiniai interesai, kritiško intelekto argumentai darosi itin svarbūs. Valstybė turėtų pasitikėti kultūros žmonėmis, jų kritiniu protu, veikla, nesiekiančia privilegijų. Tada ir kultūros žmonės pasitikės valdžia, jeigu ja nebus piktnaudžiaujama ir ji nepraras moralumo matmens.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Zenonas Norkus,
Andropovo klausimu. Komunizmas kaip lyginamosios istorinėssociologinės analizės problema (I)
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 19 (2007): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Aida Savicka,
Postmaterialiųjų vertybių raida netikrumo sąlygomis. Lietuvos atvejis
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 37 Nr. 2 (2015): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Auksė Balčytienė,
Apie naujosios žiniasklaidos kuriamas iliuzijas
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: Nr. 3-4 (2000): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Algimantas Valantiejus,
Pozityvusis neabejojimo principas
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 28 Nr. 1 (2011): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Vaidotas Valantiejus,
Totalitarizmo inversijos samprata Sheldono S. Wolino politinėje filosofijoje
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 37 Nr. 2 (2015): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Nortautas Statkus,
Ar galima etniškumo ir nacionalizmo teorijų sintezė
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 2 Nr. 2 (1998): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Liutauras Kraniauskas,
Posovietinis vyriškumas: išbrauktas ar nepastebėtas dienotvarkės klausimas? (I)
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 22 (2008): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Arūnas Poviliūnas,
Antanas Voznikaitis,
Indrė Bielevičiūtė,
Sandra Navickaitė,
Paulė Stulginskaitė,
Žinojimo sociologijos tyrimo projektas kaip sociologijos didaktikos eksperimentas
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 37 Nr. 2 (2015): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
John Shepherd,
Muzika kaip socialinis tekstas
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 1 Nr. 1 (1997): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Algimantas Valantiejus,
Analitinės Ralfo Dahrendorfo kategorijos
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 19 (2007): Sociologija. Mintis ir veiksmas