Santrauka
Straipsnyje aptariama nūnai Lietuvoje susiklosčiusi kultūros padėtis ir analizuojamos jos ydos - intelektinio diskurso monologiškumas, alternatyvaus mąstymo ir sprendimų stoka, akademinio gyvenimo uždarumas, teorinių ir metodologinių išteklių skurdumas. Meno sferose, nepaisant epizodinių tarptautinio pripažinimo faktų, įsigali bergždžias reklaminis žurnalizmas, estetinė laisvė suprantama kaip destrukcijos legalizavimas, meno kritika paviršutiniška ir vienadienė. Menui paliekama tik dirginimo ir provokavimo funkcija, išstumianti jo socialines-egzistencines prasmes (didžioji dalis mūsų prozos yra apie nieką, arba, tiksliau kalbant, apie tai, kuo mus kasdien sotina spauda ir televizija). Vartotojiška tampančioje visuomenėje ydingai įteisinamas humanitarinių mokslų antraeiliškumas, skursta filologija, apskritai galima pasigesti racionalios mokslo strategijos. Ieškant alternatyvų susidariusiai intelektinei tuštumai, be kitų dalykų, atsigręžiama ir į sociologijos klasiko E.Durkheimo visuomeninio idealo idėjas bei brėžiamą galimą perspektyvą: jei intelektualai suvoks save kaip kritišką, dinamišką jėgą, jie grąžins prasmę aukštiems kolektyviniams tikslams, kuriems verta nesavanaudiškai tarnauti. Kaip alternatyva kultūrinio mąstymo intencijai suvoktinas ir šių svarstymų eseistinis laisvumas, netelpantis į griežto akademiškumo rėmus. Atkreipiamas dėmesys į kasdienės, praktinės sąmonės sąsajas su bendruoju kultūriniu sąmoningumu, konstatuojant esamą šių lygmenų nelygiavertiškumą ir atotrūkį. Šiandieną, kai strateginę krašto reikalų viziją stelbia pragmatiniai ekonominiai ir politiniai interesai, kritiško intelekto argumentai darosi itin svarbūs. Valstybė turėtų pasitikėti kultūros žmonėmis, jų kritiniu protu, veikla, nesiekiančia privilegijų. Tada ir kultūros žmonės pasitikės valdžia, jeigu ja nebus piktnaudžiaujama ir ji nepraras moralumo matmens.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Visvaldas Legkauskas,
Tapatumas ir savimonė: jungtis tarp psichologijos ir sociologijos
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: Nr. 3-4 (2000): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Vylius Leonavičius,
Mindaugas Plieskis,
Jadvyga Petrauskienė,
Pacientų pasitenkinimo bendrosios praktikos gydytojo paslaugomis analizė sveikatos modelio atžvilgiu
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 11 (2003): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Giedrius Žvaliauskas,
Europos socialinis tyrimas: 10 metų Lietuvoje
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 43 Nr. 2 (2018): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Sigita Kraniauskienė,
Identiteto tyrimo metmenys: kartų identiteto paieška XX a. lietuvių autobiografijose
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 14 (2004): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Vytautas Valevičius,
Liutauras Kraniauskas,
Tautinės mažumos Lietuvoje ir Latvijoje: tarp politinėskategorijos ir etniškumo
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 7 Nr. 1-2 (2001): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Irena Juozeliūnienė,
Laura Kanapienė,
Airina Kazlauskaitė,
Atotolio šeima: nauja užduotis šeimos sociologijai
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 21 (2008): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Deimantė Šėporaitytė,
Negalia ir lytis. Fiziškai neįgalių moterų moteriškumo sampratos
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 18 (2006): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Irena Juozeliūnienė,
Šeiminio gyvenimo sociologija: pokyčiai ir įvairovė
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 30 Nr. 1 (2012): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Vladas Gaidys,
Danutė Tureikytė,
Visuomeninės nuomonės tyrimai
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 1 Nr. 1 (1997): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Jūratė Imbrasaitė,
Politinis dalyvavimas ir socialinė aplinka Lietuvoje
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 10 (2002): Sociologija. Mintis ir veiksmas