Kaip sociologija gali padėti geriau pažinti Baltijos kelią

Santrauka

Straipsnio tikslas yra išryškinti tas properšas tyrimais sukauptose žiniose apie pokomunistinę transformaciją Baltijos šalyse, kurias gali užpildyti tik sociologija. Straipsnis pradedamas dviejų pokomunistinės transformacijos dekadų periodizacija, kuri tinka visų trijų Baltjos valstybių naujausiai istorijai, įrodo bendro Baltijos kelio egzistavimą bei išryškina Estijos pirmavimą. Paskutinę išvadą patvirtina kiekybiniai duomenis apie pokomunistinių šalių transformacijos lyginamuosius pasiekimus. Įtakingiausios tranzitologinės koncepcijos teigia, kad pokomunistinės transformacijos sėkmę lėmė ekonominės (šoko terapija) arba politinės (antikomunistinė revoliucija) priežastys. Autoriai argumentuoja, kad nei ekonominiai, nei politologiniai aiškinimai nėra pakankami atskleisti Baltijos šalių raidos netolygumo priežastis, pasisakydami už sociologinį aiškinimą, kuris nukreipia dėmesį į kultūrinius skirtumus, aprašomus keturių socialinės vaizduotės ir socialinio veiksmo orientacijų (kontinuacinės, restitucinės, mimetinės ir inovacinės) terminais.