Santrauka
Straipsnyje analizuojamos JAV sociologo ir penologo Davido Garlando socialinės bausmės teorijos ištakos ir pristatomos Emilio Durkheimo ir Michelio Foucault bausmių koncepcijos, kurios turėjo įtakos D. Garlando teorijai. Lyginamojoje analizėje dėmesys skiriamas E. Durkheimo aptariamoms bausmės funkcijoms bei jos sąsajoms su kolektyvine sąmone bei, remiantis M. Foucault, išryškinamas bausmės kaip galios įrankio vaidmuo disciplinarinėje XX a. visuomenėje. Straipsnyje taip pat pristatoma D. Garlando „kontrolės kultūros“ samprata, kurioje atsispindi sociologijos klasikų idėjos ir sociologinis/kultūrinis požiūris į bausmės institutą. Straipsnyje prieinama prie išvados, kad bausmė nėra vien nusikaltimų kontrolės instrumentas siaura penologine prasme, bet turi platesnę socialinę kultūrinę paskirtį.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai