Santrauka
Šio straipsnio tikslas – panagrinėti analitines vokiečių-britų sociologo Ralfo Dahrendorfo sąvokas. Čia aptariamos sociologinės konflikto, klasių, imperatyviškai koordinuotų asociacijų, valdžios, padėčių, vaidmenų ir laisvės kategorijos; kritiškai apibrėžiamas jų santykis su teorine marksizmo tradicija; parodoma, jog marksistinė klasių apibrėžimo problema tebėra aktuali ir šiomis dienomis tiriant nelygybės tarp latentinių intereso grupių ir potencialių socialinių klasių problemas, analizuojant santykį tarp socialinės nelygybės ir pilietiškumo. Straipsnyje atskleidžiami Dahrendorfo sociologinio požiūrio privalumai ir trūkumai. Viena vertus, Dahrendorfas parodo, kad valdžios santykiai yra svarbūs organizaciniai šiuolaikinių visuomenių principai. Todėl Dahrendorfo konflikto koncepcija yra tinkama analizuojant stratifikacinę visuomenės grupių ir organizacijų sandarą. Analitinės Dahrendorfo kategorijos padeda suprasti ir paaiškinti konfliktus tarp socialinių grupių (kvazigrupių), formuojančių potencialius interesus specifinėse valdžios organizacijose. Kita vertus, jis a) pernelyg racionalizuoja valdžios santykių, kaip socialinių vaidmenų, struktūrą, b) nepakankamai įvertina į Marxo tezę, įvardijančią glaudžias nuosavybės ir valdžios sąsajas, c) pernelyg susiaurina asmens laisvės problemą, traktuodamas ją kaip socialinių vaidmenų, stratifikacijos ir diferenciacijos lygmenų, konfliktą. Daroma išvada, kad Dahrendorfas formuluoja veikiau aprašomąją, o ne analitinę socialinių pokyčių teoriją. Jei Marxo visuomenių pokyčių teorija analitiškai apibrėžia visuomeninių pokyčių priežastis ir prognozuoja pokyčių kryptį, tai Dahrendorfo koncepcija aprašo idealias liberalios demokratijos sąlygas.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Algimantas Valantiejus,
Teorinių prielaidų ir sąvokų sistema J.Alexanderio sociologijoje. Skiriamieji neofunkcionalizmo bruožai
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 3 Nr. 1 (1999): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Algimantas Valantiejus,
Ekonominio ir sociologinio požiūrio jungties galimybė analitinėje socialinio mokslo paradigmoje, arba Maxo Weberio suprantančiosios sociologijos eksplikavimas Zenono Norkaus metodologiniame racionalaus pasirinkimo modelyje
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 12 (2003): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Algimantas Valantiejus,
Ilga kelionė iš Mėmelio į Klaipėdą, o paskui – per Akropolį namo
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 34 Nr. 1 (2014): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Algimantas Valantiejus,
Pozityvizmo svyruoklė
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 13 (2004): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Algimantas Valantiejus,
Kam sociologams hermeneutika?
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 15 (2005): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Algimantas Valantiejus,
Veiksmas ir struktūra
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 1 Nr. 1 (1997): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Algimantas Valantiejus,
Meno sociologijos istorija ir jos išgalės
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 4 Nr. 2 (1999): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Algimantas Valantiejus,
Lietuvis, ieškantis tapatumo reikšmių
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 2 Nr. 2 (1998): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Algimantas Valantiejus,
Nuobodulio fenomenologija: iš nuo-bodulio į nuobodulį
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 37 Nr. 2 (2015): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Algimantas Valantiejus,
Apie mus ir nuo mūsų
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 1 Nr. 1 (1997): Sociologija. Mintis ir veiksmas