Santrauka
Straipsnyje nagrinėjami metodologiniai Vytauto Kavolio istorinės sociologijos bruožai. Teigiama, kad Kavolio plėtojamas pažinimo būdas, kurio paskirtis – nagrinėti žmogaus ir modernėjančios aplinkos santykį, individualumo ir universalumo dialektiką, humaniškumo savivoką, istorinio egzistavimo paradoksus, leidžia įžvelgti smulkesnius negu plačios apimties (sakykim, „bazės“, „visuomenės“, „tautos“, „kultūros“) priežastinius veiksnius, kuriuos Kavolis įtraukia į etnografinius/antropologinius socialinės raidos žemėlapius. Nors Kavolis metodiškai derina sociologijos ir istorijos disciplinų komponentus, tačiau jo koncepcija skiriasi nuo tradicinės istoriografijos ir yra artimesnė tropų teorijos modeliui, kuris leidžia perteikti objektus pasitelkiant įvairius netiesioginius ir figūrinius diskursus. Kavolio kurta istorinės sociologijos koncepcija yra naracinė, kritiška strategija, kurios svarbi dalis – vaizduotė, pagelbstinti kultūros istorikui atkurti simbolinių formų vaizdą. Svarbiausias Kavolio analizės dėmuo – socialinė antropologinė tematika. Tirdamas tiek socialines, tiek autobiografines gyvenamojo pasaulio trajektorijas, jis remiasi kultūros sociologijos, psichologijos, socialinės ir filosofinės antropologijos pažinimo būdais. Vytauto Kavolio rašymo būdas – struktūrizuojantis. Kitaip negu tradicinė istoriografijos kryptis, kurios pagrindinis klausimas – „Kaip vyko konkretūs istoriniai įvykiai?“, sociologas domisi alternatyviomis šių įvykių naracijomis (įvykių pateikimo, pasakojimo būdais). Kavolio istorinė sociologija gali būti vadinama individų mikroveiksmų istorija, kuri skiriasi nuo holistinės istorinės makrosociologijos modelių.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Algimantas Valantiejus,
Teorinių prielaidų ir sąvokų sistema J.Alexanderio sociologijoje. Skiriamieji neofunkcionalizmo bruožai
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 3 Nr. 1 (1999): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Algimantas Valantiejus,
Ekonominio ir sociologinio požiūrio jungties galimybė analitinėje socialinio mokslo paradigmoje, arba Maxo Weberio suprantančiosios sociologijos eksplikavimas Zenono Norkaus metodologiniame racionalaus pasirinkimo modelyje
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 12 (2003): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Algimantas Valantiejus,
Ilga kelionė iš Mėmelio į Klaipėdą, o paskui – per Akropolį namo
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 34 Nr. 1 (2014): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Algimantas Valantiejus,
Pozityvizmo svyruoklė
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 13 (2004): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Algimantas Valantiejus,
Kam sociologams hermeneutika?
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 15 (2005): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Algimantas Valantiejus,
Veiksmas ir struktūra
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 1 Nr. 1 (1997): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Algimantas Valantiejus,
Meno sociologijos istorija ir jos išgalės
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 4 Nr. 2 (1999): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Algimantas Valantiejus,
Lietuvis, ieškantis tapatumo reikšmių
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 2 Nr. 2 (1998): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Algimantas Valantiejus,
Nuobodulio fenomenologija: iš nuo-bodulio į nuobodulį
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 37 Nr. 2 (2015): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Algimantas Valantiejus,
Apie mus ir nuo mūsų
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 1 Nr. 1 (1997): Sociologija. Mintis ir veiksmas