Santrauka
Straipsnyje analizuojama korupcijos apibrėžimo problematika ir teorinės korupcijos reiškinio analizės galimybes. Nagrinėjami įstatymo, viešojo intereso ir visuomenės nuomonės vaidmenys apibrėžiant korupciją. Skiriamos esminės problemos, atsirandančios siekiant apibrėžti korupcijos reiškinį: skirtumai tarp teisinės korupcijos sampratos, praktinio jos poveikio ir visuomenės suvokimo, o taip pat problemos, atsirandančios vykdant lyginamąsias skirtingų šalių korupcijos reiškinio studijas. Kaip iliustracija, susijusi su paminėta problematika, nagrinėjama politinė korupcija. Straipsnyje pateikiami du teoriniai modeliai: A. Heidenheimerio požiūris (makro lygmens teorija) ir atstovaujamojo – atstovo modelis (mikro lygmens teorija). Pateikiami šių teorinių požiūrių privalumai ir trūkumai. Straipsnyje siekiama apibrėžti korupcijos reiškinį ne tik teisės ir kriminalinės justicijos atžvilgiu, bet ir platesniame politiniame, socialiniame, ekonominiame ir kultūriniame kontekstuose.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
