Santrauka
Žlugus sovietinio režimo blokui, atsikuriančių valstybių specifika privertė iš naujo pažvelgti ir į tautinių mažumų nacionalizmą. Atsikūrusiose valstybėse daugelio tautinių mažumų netipinis imigracinis procesas neleidžia jų traktuoti kaip tipinių imigrantų grupių. Šio straipsnio tikslas yra pažvelgti į tautinę mažumą kaip į dinamiškai kintantį lauką, integruojant P.Bourdieu ir R.Brubakerio idėjas. Siekiama parodyti, kad, suformavus tautinės mažumos kaip lauko modelį, atsiranda galimybė tautinės mažumos atstovavime išskirti daugiau lauko veikėjų, o ne tik vieną homogenišką grupę, kartu pateikiant lankstesnę ir visapusiškesnę analizę.
