Socialinis kapitalas: nuo mokslinių tyrimo perspektyvų prie empirinių pastebėjimų. Gero valdymo klausimas

Santrauka

Socialinis kapitalas – sąvoka, plačiai ir įvairiai vartojama šiandienos socialiniuose moksluose. Į mokslo terminiją ją įtraukė prancūzų filosofas ir sociologas Pierre'as Bourdieu, o ypač išpopuliarino amerikiečių politologas Robertas Putnamas. Šių mokslininkų taikomi analizės vienetai, keliami klausimai ir daromos išvados yra tiesiog radikaliai skirtingos. Ir nors iš jų studijų išplaukiančios rekomendacijos nėra tarp savęs nesuderinamos, – jos papildo ir sustiprina viena kitą, – vis dėlto jos apima skirtingus prioritetus, priskiria nevienodą svarbą įvairiems socialinio gyvenimo reiškiniams. Tekste pristatomos abi teorijos ir jų pagrindu interpretuojami tyrimo “Kauno socialinis kapitalas” duomenys (2003). Išryškinama, kad nėra didelės tikimybės, jog socialinis kapitalas, aptinkamas dalyvavimo visuomeninėje veikloje ir nevyriausybinėse organizacijose dėka, gali kokiu nors reikšmingu ir automatišku (stebuklingu) būdu – nesikeičiant galios santykiams ir nedidėjant bendrai daugumos gyventojų materialinei gerovei – didinti pilietiškumą ar bendruomenės raidą. Aktyvus ir atsakingas vietos valdžios (savivaldos) vaidmuo yra vienas iš svertų, kurie gali paspartinti ir pagerinti pilietinės visuomenės (nevyriausybinių organizacijų) raidą. Sociologinis tyrimas rodo, kad socialinis kapitalas konstruktyviai turėtų būti suvokiamas kaip priklausomas kintamasis dydis, kurį gali teigiamai veikti “geras valdymas”.