Santrauka
Šis straipsnis siekia apžvelgti vieną iš pagrindinių Vakaruose plėtojamų diskursų, susijusių su intelektualais ir jų vaidmeniu šiuolaikinėse išsivysčiusiose visuomenėse, o taip pat apsvarstyti šio diskurso atgarsius posovietinėje sociologijoje. Šio diskurso ištakose - Bello ir Gouldnerio teorinės įžvalgos apie naujosios klasės atsiradimą keičiantis visuomenės poreikiams šiuolaikinių aukštųjų technologijų kontekste. Bellas pabrėžia vis didėjančią šios klasės įtaką ir galią, susijusią su monopolistiniu žinių ir sugebėjimų valdymu bei vyraujančiu šios klasės vaidmeniu, kuriant, platinant ir diegiant žinojimą. Tuo tarpu Goudneris, visiškai pritardamas tokios klasės spartaus formavimosi koncepcijai, gerokai praplečia diskursą teigdamas, kad šioji klasė nėra apolitiška, be to, ji turi dvejopą prigimtį: viena vertus, ji yra inovacijų šaltinis, tačiau, kita vertus, ji turi elitistinių kultūrinės buržuazijos bruožų gindama savo materialinius bei galios siekimo interesus. Naujosios klasės teorija apie vis didėjančią intelektualų bei techninės inteligentijos galią bei vaidmenį sulaukė plataus atgarsio tarp Vakarų mokslininkų. Vieni plėtojo ir gilino šias teorines įžvalgas, ypač pabrėždami vis stiprėjančią elitistinę naujosios klasės laikyseną, jos kosmopolitizmą, narcisizmą ir savi-izoliaciją nuo likusios visuomenės dalies (Lasch, Freedman, Pels). Kiti (Jakoby, Eva-Etzioni) atskleidžia naujus neigiamus šios klasės bruožus: konformizmą, priklausomybę nuo pajamų šaltinių, atitrūkimą nuo visuomeninės veiklos. Tačiau nemaža dalis tyrėjų (pvz., Flack, Goldfarb ir kiti) randa ir teigiamų tendencijų: pvz., didėjančią įtaką naujiems socialiniams judėjimams, pilietinei visuomenei bei demokratijos stiprinimui. Naujosios klasės diskursas rado stiprų atgarsį ir tarp posovietinių šalių sociologų, tiriančių inteligentijos ir intelektualų vaidmenį šiame regione. Daugelis jų įvairiai panaudoja ir praturtina šį diskursą: ieško panašumų, kritikuoja ar kelia hipotezes apie posovietinių intelektualų ateitį, turėdami mintyse, kad visuomenės raida gali priartėti prie išsivysčiusių demokratinių šalių situacijos. Nors vyrauja pesimistinės šios grupės nykimo ir vaidmens mažėjimo prognozės, naujosios klasės diskurso teorinės įžvalgos suteikia galimybes giliau pažvelgti į intelektualų prisitaikymo prie naujųjų sąlygų procesą ir jų savi-realizaciją kuriant pilietinę visuomenę.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Vaidutis Laurėnas,
Pilietinės visuomenės dilemos Lietuvoje
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 11 (2003): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Elena Kocai,
Socialinė benamių atskirtis ir jos formavimasis
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 21 (2008): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Rasa Čepaitienė,
„Vidinės kolonizacijos“ teorija ir jos taikymas (post)sovietinių visuomenių lyginamiesiems tyrimams
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 43 Nr. 2 (2018): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Agnė Girkontaitė,
Struktūros ir veikėjo santykis diskurso analizėje
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 42 Nr. 1 (2018): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Gintarė Vaznonienė,
Subjektyvios pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybės socialiniai ekonominiai veiksniai
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 27 (2010): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Zenonas Norkus,
Kiek kartų Lietuvoje buvo restauruotas kapitalizmas? Apie dvi Lietuvos okupacijas ir jų žalos skaičiavimus
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 33 Nr. 2 (2013): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Ludmila Popkova,
Moterų politinės galios raiška Rusijos visuomenėje:diskursai ir strategijos
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 15 (2005): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Algimantas Valantiejus,
Postmodernizmas ir epistemologinio reliatyvizmo spąstai
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 12 (2003): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Gražina Matulienė,
Ramunė Dobrovolskienė,
Jaunų šeimų socialinės ir psichologinės problemos
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 10 (2002): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Jolanta Reingardienė,
Europos lyčių lygybės strategija: kintančios lyčių politikos privalumai ir grėsmės
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 14 Nr. 3 (2004): Sociologija. Mintis ir veiksmas