Santrauka
Šis straipsnis siekia apžvelgti vieną iš pagrindinių Vakaruose plėtojamų diskursų, susijusių su intelektualais ir jų vaidmeniu šiuolaikinėse išsivysčiusiose visuomenėse, o taip pat apsvarstyti šio diskurso atgarsius posovietinėje sociologijoje. Šio diskurso ištakose - Bello ir Gouldnerio teorinės įžvalgos apie naujosios klasės atsiradimą keičiantis visuomenės poreikiams šiuolaikinių aukštųjų technologijų kontekste. Bellas pabrėžia vis didėjančią šios klasės įtaką ir galią, susijusią su monopolistiniu žinių ir sugebėjimų valdymu bei vyraujančiu šios klasės vaidmeniu, kuriant, platinant ir diegiant žinojimą. Tuo tarpu Goudneris, visiškai pritardamas tokios klasės spartaus formavimosi koncepcijai, gerokai praplečia diskursą teigdamas, kad šioji klasė nėra apolitiška, be to, ji turi dvejopą prigimtį: viena vertus, ji yra inovacijų šaltinis, tačiau, kita vertus, ji turi elitistinių kultūrinės buržuazijos bruožų gindama savo materialinius bei galios siekimo interesus. Naujosios klasės teorija apie vis didėjančią intelektualų bei techninės inteligentijos galią bei vaidmenį sulaukė plataus atgarsio tarp Vakarų mokslininkų. Vieni plėtojo ir gilino šias teorines įžvalgas, ypač pabrėždami vis stiprėjančią elitistinę naujosios klasės laikyseną, jos kosmopolitizmą, narcisizmą ir savi-izoliaciją nuo likusios visuomenės dalies (Lasch, Freedman, Pels). Kiti (Jakoby, Eva-Etzioni) atskleidžia naujus neigiamus šios klasės bruožus: konformizmą, priklausomybę nuo pajamų šaltinių, atitrūkimą nuo visuomeninės veiklos. Tačiau nemaža dalis tyrėjų (pvz., Flack, Goldfarb ir kiti) randa ir teigiamų tendencijų: pvz., didėjančią įtaką naujiems socialiniams judėjimams, pilietinei visuomenei bei demokratijos stiprinimui. Naujosios klasės diskursas rado stiprų atgarsį ir tarp posovietinių šalių sociologų, tiriančių inteligentijos ir intelektualų vaidmenį šiame regione. Daugelis jų įvairiai panaudoja ir praturtina šį diskursą: ieško panašumų, kritikuoja ar kelia hipotezes apie posovietinių intelektualų ateitį, turėdami mintyse, kad visuomenės raida gali priartėti prie išsivysčiusių demokratinių šalių situacijos. Nors vyrauja pesimistinės šios grupės nykimo ir vaidmens mažėjimo prognozės, naujosios klasės diskurso teorinės įžvalgos suteikia galimybes giliau pažvelgti į intelektualų prisitaikymo prie naujųjų sąlygų procesą ir jų savi-realizaciją kuriant pilietinę visuomenę.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Kristina Veličkaitė,
Irmina Matonytė,
Vaidas Morkevičius,
Europinės ir tautinės tapatybės kriterijai elito nariųpožiūriu
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 25 (2009): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Irmina Matonytė,
Vaidas Morkevičius,
Išorės grėsmės Europos vienybei: lyginamoji elitų požiūrių studija
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 24 (2009): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Andrius Bielskis,
Teleologija ir utopija Alasdairo MacIntyre'o etikoje ir politikoje
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 21 (2008): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Irena Šutinienė,
Tautos istorijos pasakojimo raiška daugiakultūrėje aplinkoje: Pietryčių Lietuvos lenkų etninės grupės atvejis
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 37 Nr. 2 (2015): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Artūras Tereškinas,
Apie paraštes: seksualinių mažumų reprezentavimas Lietuvos spaudoje (2000-01 m.)
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 9 (2002): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Florian Znaniecki,
Žmogaus veiksmai
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 2 Nr. 2 (1998): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Vylius Leonavičius,
Lietuvos psichosocialines paslaugas teikiančių nvo socialinio ir ekonominio matmens darna
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 34 Nr. 1 (2014): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Marijus Jonaitis,
Minties ir veiksmo įkalnė (Maironio Kame išganymas)
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 1 Nr. 1 (1997): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Rytis Bulota,
Visuomeninės nuostatos ir (nepastebima)rezistencija Kaune vėlyvuoju sovietmečiu
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 29 Nr. 2 (2011): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Algimantas Valantiejus,
Ekonominio ir sociologinio požiūrio jungties galimybė analitinėje socialinio mokslo paradigmoje, arba Maxo Weberio suprantančiosios sociologijos eksplikavimas Zenono Norkaus metodologiniame racionalaus pasirinkimo modelyje
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 12 (2003): Sociologija. Mintis ir veiksmas