Santrauka
Šis straipsnis siekia apžvelgti vieną iš pagrindinių Vakaruose plėtojamų diskursų, susijusių su intelektualais ir jų vaidmeniu šiuolaikinėse išsivysčiusiose visuomenėse, o taip pat apsvarstyti šio diskurso atgarsius posovietinėje sociologijoje. Šio diskurso ištakose - Bello ir Gouldnerio teorinės įžvalgos apie naujosios klasės atsiradimą keičiantis visuomenės poreikiams šiuolaikinių aukštųjų technologijų kontekste. Bellas pabrėžia vis didėjančią šios klasės įtaką ir galią, susijusią su monopolistiniu žinių ir sugebėjimų valdymu bei vyraujančiu šios klasės vaidmeniu, kuriant, platinant ir diegiant žinojimą. Tuo tarpu Goudneris, visiškai pritardamas tokios klasės spartaus formavimosi koncepcijai, gerokai praplečia diskursą teigdamas, kad šioji klasė nėra apolitiška, be to, ji turi dvejopą prigimtį: viena vertus, ji yra inovacijų šaltinis, tačiau, kita vertus, ji turi elitistinių kultūrinės buržuazijos bruožų gindama savo materialinius bei galios siekimo interesus. Naujosios klasės teorija apie vis didėjančią intelektualų bei techninės inteligentijos galią bei vaidmenį sulaukė plataus atgarsio tarp Vakarų mokslininkų. Vieni plėtojo ir gilino šias teorines įžvalgas, ypač pabrėždami vis stiprėjančią elitistinę naujosios klasės laikyseną, jos kosmopolitizmą, narcisizmą ir savi-izoliaciją nuo likusios visuomenės dalies (Lasch, Freedman, Pels). Kiti (Jakoby, Eva-Etzioni) atskleidžia naujus neigiamus šios klasės bruožus: konformizmą, priklausomybę nuo pajamų šaltinių, atitrūkimą nuo visuomeninės veiklos. Tačiau nemaža dalis tyrėjų (pvz., Flack, Goldfarb ir kiti) randa ir teigiamų tendencijų: pvz., didėjančią įtaką naujiems socialiniams judėjimams, pilietinei visuomenei bei demokratijos stiprinimui. Naujosios klasės diskursas rado stiprų atgarsį ir tarp posovietinių šalių sociologų, tiriančių inteligentijos ir intelektualų vaidmenį šiame regione. Daugelis jų įvairiai panaudoja ir praturtina šį diskursą: ieško panašumų, kritikuoja ar kelia hipotezes apie posovietinių intelektualų ateitį, turėdami mintyse, kad visuomenės raida gali priartėti prie išsivysčiusių demokratinių šalių situacijos. Nors vyrauja pesimistinės šios grupės nykimo ir vaidmens mažėjimo prognozės, naujosios klasės diskurso teorinės įžvalgos suteikia galimybes giliau pažvelgti į intelektualų prisitaikymo prie naujųjų sąlygų procesą ir jų savi-realizaciją kuriant pilietinę visuomenę.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Vladas Žulkus,
Tikėjimų kaita pagoniškuose baltuose. Kuršiai
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 7 Nr. 1-2 (2001): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Rasa Baločkaitė,
Leonardas Rinkevičius,
Sovietinės modernybės virsmas: nuo Černobylio bei Ignalinos iki Žaliųjų judėjimo ir Sąjūdžio
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 22 (2008): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Laurynas Adomaitis,
Marius Povilas Povilas Šaulauskas,
„Heideggerio bylos“ byla: filosofijos silpnatvė ir stiprybė
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 34 Nr. 1 (2014): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Vylius Leonavičius,
Saulius Keturakis,
Sovietinė globalioji modernybė ir globalumo-lokalumo suvokimas sovietinėje Lietuvoje
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 10 (2002): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Eglė Vaidelytė,
Filantropija Lietuvoje: modernybės paieškos tradicinėje visuomenėje
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 17 (2006): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Zenonas Norkus,
Te visad dega šviesos: Lietuvos energetinio saugumo problemos sociologijos šviesoje
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 42 Nr. 1 (2018): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Želimir Kešetović,
Gerinant policijos ir žiniasklaidos santykius Serbijoje
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 20 (2007): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Algimantas Valantiejus,
Fenomenologiškai grindžiamos socialinės teorijos sampratos klausimu. III. Relevantiškumo problema
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 36 Nr. 1 (2015): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Aušra Maslauskaitė,
Lytis, globa ir kultūriniai gerovės kapitalizmo barjerai Lietuvoje
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 14 Nr. 3 (2004): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Zenonas Norkus,
Maxo Weberio suprantančioji socialinė ekonomika (arba vienos nesuprastos metodologinės programos rekonstravimas)
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 3 Nr. 1 (1999): Sociologija. Mintis ir veiksmas