Santrauka
Lygios moters ir vyro politinės, ekonominės bei socialinės teisės yra kasdienio gyvenimo dalis jau kelioms Lietuvos gyventojų kartoms. Tai tikriausia vienas iš nedaugelio teigiamų tarybinės santvarkos paveldo aspektų, užtikrinusių moters reprezentaciją viešajame gyvenime, tačiau nepanaikinusių jos diskriminacijos. Todėl visuomeniniame diskurse šis ideologinis palikimas reiškiasi tuo, kad moters diskriminacija nesuvokiama kaip socialinė problema. Moters subordinacija vyrui, geriausiu atveju, suvokiama kaip neatskiriama kultūros dalis ir atitinkamai moters nenoras arba nesugebėjimas paklusti vadinamajai tradicinei santvarkai, kur moteriai yra apibrėžtas pavaldinės/tarnaitės vaidmuo, dažniausiai suvokiamas kaip jos asmeninė psichologinė problema. Pagrindinis dėmesys šiame straipsnyje skiriamas apžvelgti akademinės moters situacijai Lietuvos moksle remiantis istorine-kultūrine bei sociologinės analizės perspektyva. Akademine moterimi vadinama moteris, kuri dėsto ar/ir atlieka mokslinius tyrimus universitete ar/ir mokslo tiriamojoje institucijoje. Straipsnio tikslas – parodyti, kad moterų lygių teisių ir galimybių problema susijusi ne tik su pavienėmis moterimis; tai yra visuomeninė problema, nuo kurios sprendimo priklauso demokratijos raida Lietuvoje. Atitinkamas dėmesys skiriamas išaiškinti diskriminacijos suvokimo lygmeniui akademinėje bendruomenėje. Straipsnyje panaudota M. Taljūnaitės ir A. Žvinklienės 2001–2002 metų sociologinio tyrimo “Demokratija ir moteris: akademinės moterys Lietuvos ir ES darbo rinkoje. Dabartis ir perspektyvos” medžiaga. Pasitelkiant fenomenologinės tradicijos kokybinį tyrimo metodą pasirinkta ekspertų apklausa atliekant standartizuotą interviu. Iš viso atlikta dvidešimt interviu su žmonėmis, turinčiais mokslo laipsnį ir/arba pedagoginį vardą, priklausančiais akademinei bendruomenei, užimančiais įvairaus lygio pareigybes ir turinčiais skirtingus statusus (nuo asistento ir doktoranto iki profesoriaus, akademiko bei mokslo administratoriaus). 40 proc. atrinktųjų sudarė vyrai. Taikyta ir kontrolinė grupė – aštuoni interviu buvo atlikti su kitų šalių atitinkamais ekspertais (iš Suomijos, Rusijos, Latvijos, Šveicarijos, Italijos, JAV ir Vokietijos).
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Zenonas Norkus,
Maxo Weberio suprantančioji socialinė ekonomika (arba vienos nesuprastos metodologinės programos rekonstravimas)
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 4 Nr. 2 (1999): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Alina Žvinklienė,
Garbės koncepcija socialiniame diskurse (I)
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 25 (2009): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Auksė Balčytienė,
Kristina Juraitė,
Jolanta Reingardė,
Sėkmingos Europos komunikacijos link: studijų atradimai ir žiniasklaidos polikos rekomendacijos
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 23 (2008): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Algimantas Valantiejus,
Įvadinis žodis
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 4 Nr. 2 (1999): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Boris Popinanov,
Pilietiškumas ir pilietinis aktyvumas šiandieninėje Bulgarijoje: (ne-) europietiški matmenys
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 23 (2008): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
John W. W. Murphy,
Ko galima tikėtis iš socialinės teorijos postmetafizikos amžiuje?
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 32 Nr. 1 (2013): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Olga L. Dubovik,
Gamtosaugos nusikaltimų politika: Maskvos valdžios praktika
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 20 (2007): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Arūnas Augistinaitis,
Šiandiena kaip transinformatiškumas
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 6 Nr. 4 (1999): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Arūnas Poviliūnas,
Profesinės veiklos tyrimo transformacija
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 27 (2010): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Irmina Matonytė,
Kaip/ar gimsta akademinis žurnalas
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 2 Nr. 2 (1998): Sociologija. Mintis ir veiksmas