Santrauka
Lygios moters ir vyro politinės, ekonominės bei socialinės teisės yra kasdienio gyvenimo dalis jau kelioms Lietuvos gyventojų kartoms. Tai tikriausia vienas iš nedaugelio teigiamų tarybinės santvarkos paveldo aspektų, užtikrinusių moters reprezentaciją viešajame gyvenime, tačiau nepanaikinusių jos diskriminacijos. Todėl visuomeniniame diskurse šis ideologinis palikimas reiškiasi tuo, kad moters diskriminacija nesuvokiama kaip socialinė problema. Moters subordinacija vyrui, geriausiu atveju, suvokiama kaip neatskiriama kultūros dalis ir atitinkamai moters nenoras arba nesugebėjimas paklusti vadinamajai tradicinei santvarkai, kur moteriai yra apibrėžtas pavaldinės/tarnaitės vaidmuo, dažniausiai suvokiamas kaip jos asmeninė psichologinė problema. Pagrindinis dėmesys šiame straipsnyje skiriamas apžvelgti akademinės moters situacijai Lietuvos moksle remiantis istorine-kultūrine bei sociologinės analizės perspektyva. Akademine moterimi vadinama moteris, kuri dėsto ar/ir atlieka mokslinius tyrimus universitete ar/ir mokslo tiriamojoje institucijoje. Straipsnio tikslas – parodyti, kad moterų lygių teisių ir galimybių problema susijusi ne tik su pavienėmis moterimis; tai yra visuomeninė problema, nuo kurios sprendimo priklauso demokratijos raida Lietuvoje. Atitinkamas dėmesys skiriamas išaiškinti diskriminacijos suvokimo lygmeniui akademinėje bendruomenėje. Straipsnyje panaudota M. Taljūnaitės ir A. Žvinklienės 2001–2002 metų sociologinio tyrimo “Demokratija ir moteris: akademinės moterys Lietuvos ir ES darbo rinkoje. Dabartis ir perspektyvos” medžiaga. Pasitelkiant fenomenologinės tradicijos kokybinį tyrimo metodą pasirinkta ekspertų apklausa atliekant standartizuotą interviu. Iš viso atlikta dvidešimt interviu su žmonėmis, turinčiais mokslo laipsnį ir/arba pedagoginį vardą, priklausančiais akademinei bendruomenei, užimančiais įvairaus lygio pareigybes ir turinčiais skirtingus statusus (nuo asistento ir doktoranto iki profesoriaus, akademiko bei mokslo administratoriaus). 40 proc. atrinktųjų sudarė vyrai. Taikyta ir kontrolinė grupė – aštuoni interviu buvo atlikti su kitų šalių atitinkamais ekspertais (iš Suomijos, Rusijos, Latvijos, Šveicarijos, Italijos, JAV ir Vokietijos).
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Algis Mickūnas,
Transcendentalinės sąmonės pro-simboliai
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 2 Nr. 2 (1998): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Algirdas Gaižutis,
Postmoderno poetizmai rinkos sąlygomis
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 2 Nr. 2 (1998): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
John W. Murphy,
Ateities kolonizavimas
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 22 (2008): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Adrian Scribano,
Pietų Amerikos visuomeninių sąjūdžių tyrimų sociologija ir epistemologija
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 28 Nr. 1 (2011): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Charalambos Tsekeris,
Chaosas ir nenuspėjamumas socialinėje teorijoje: svarstymai ir perspektyvos
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 27 (2010): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Neringa Klumbytė,
Bipolinio istorinio teisingumo struktūros ir politinė atskirtis. Lietuvos rusakalbių prisiminimai apie Antrąjį pasaulinį karą Lietuvos ir Rusijos istorijos politikos kontekste
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 41 Nr. 2 (2017): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Rima Žilinskaitė,
Kūryba ir bendradarbiavimas Web 2.0: nauja prosumpcijos tipologija
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 48 Nr. 1 (2021): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Paulius Jankauskas,
Kaliningradiečių identiteto formavimasis
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 2 Nr. 2 (1998): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Vaidutis Laurėnas,
Visuomenei reikia socialios kritikos
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 1 Nr. 1 (1997): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Regimantas Tamošaitis,
Indiškos epistemos metmenys
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 4 Nr. 2 (1999): Sociologija. Mintis ir veiksmas