Santrauka
Lygios moters ir vyro politinės, ekonominės bei socialinės teisės yra kasdienio gyvenimo dalis jau kelioms Lietuvos gyventojų kartoms. Tai tikriausia vienas iš nedaugelio teigiamų tarybinės santvarkos paveldo aspektų, užtikrinusių moters reprezentaciją viešajame gyvenime, tačiau nepanaikinusių jos diskriminacijos. Todėl visuomeniniame diskurse šis ideologinis palikimas reiškiasi tuo, kad moters diskriminacija nesuvokiama kaip socialinė problema. Moters subordinacija vyrui, geriausiu atveju, suvokiama kaip neatskiriama kultūros dalis ir atitinkamai moters nenoras arba nesugebėjimas paklusti vadinamajai tradicinei santvarkai, kur moteriai yra apibrėžtas pavaldinės/tarnaitės vaidmuo, dažniausiai suvokiamas kaip jos asmeninė psichologinė problema. Pagrindinis dėmesys šiame straipsnyje skiriamas apžvelgti akademinės moters situacijai Lietuvos moksle remiantis istorine-kultūrine bei sociologinės analizės perspektyva. Akademine moterimi vadinama moteris, kuri dėsto ar/ir atlieka mokslinius tyrimus universitete ar/ir mokslo tiriamojoje institucijoje. Straipsnio tikslas – parodyti, kad moterų lygių teisių ir galimybių problema susijusi ne tik su pavienėmis moterimis; tai yra visuomeninė problema, nuo kurios sprendimo priklauso demokratijos raida Lietuvoje. Atitinkamas dėmesys skiriamas išaiškinti diskriminacijos suvokimo lygmeniui akademinėje bendruomenėje. Straipsnyje panaudota M. Taljūnaitės ir A. Žvinklienės 2001–2002 metų sociologinio tyrimo “Demokratija ir moteris: akademinės moterys Lietuvos ir ES darbo rinkoje. Dabartis ir perspektyvos” medžiaga. Pasitelkiant fenomenologinės tradicijos kokybinį tyrimo metodą pasirinkta ekspertų apklausa atliekant standartizuotą interviu. Iš viso atlikta dvidešimt interviu su žmonėmis, turinčiais mokslo laipsnį ir/arba pedagoginį vardą, priklausančiais akademinei bendruomenei, užimančiais įvairaus lygio pareigybes ir turinčiais skirtingus statusus (nuo asistento ir doktoranto iki profesoriaus, akademiko bei mokslo administratoriaus). 40 proc. atrinktųjų sudarė vyrai. Taikyta ir kontrolinė grupė – aštuoni interviu buvo atlikti su kitų šalių atitinkamais ekspertais (iš Suomijos, Rusijos, Latvijos, Šveicarijos, Italijos, JAV ir Vokietijos).
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Aušra Maslauskaitė,
Trys variacijos intymumo sociologijoje tema
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: Nr. 3-4 (2000): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Žilvinė Gaižutytė,
Igno Šlapelio meno sociologijos bruožai
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 5 Nr. 3 (1999): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Raimondas Kazlauskas,
Europos idėja: Rytai ir Vakarai graikų politinėje filosofijoje
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 4 Nr. 2 (1999): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Algirdas Gaižutis,
Meno sociologijos uždaviniai ir kryžkelės
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 1 Nr. 1 (1997): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Bronius Genzelis,
Petras Leonas ir sociologijos mokslų užuomazgos Lietuvoje
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 5 Nr. 3 (1999): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Tadas Šarūnas,
Lietuvos miesto studijos: ką jos mums pasakoja ir ką nutyli apie Vilnių?
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 45 Nr. 2 (2019): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Ilona Tamutienė,
Lyčių nelygybės matavimai ir interpretacija Europos Sąjungoje
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 14 Nr. 3 (2004): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Irma Dirsytė,
1970–1984 metais gimusiųjų kohortos kohabitacijos virsmas santuoka ir iširimas Lietuvoje
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 46 Nr. 1 (2020): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Algimantas Valantiejus,
Diskursyviojo post- ir meninės tiesos pradų sąlytis, arba hermeneutinės dekonstrukcijos link
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 13 (2004): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Ina Dagytė,
Aurelijus Zykas,
Šalies įženklinimas: pokyčiai šalies įvaizdžio politikoje
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 23 (2008): Sociologija. Mintis ir veiksmas