Santrauka
Lygios moters ir vyro politinės, ekonominės bei socialinės teisės yra kasdienio gyvenimo dalis jau kelioms Lietuvos gyventojų kartoms. Tai tikriausia vienas iš nedaugelio teigiamų tarybinės santvarkos paveldo aspektų, užtikrinusių moters reprezentaciją viešajame gyvenime, tačiau nepanaikinusių jos diskriminacijos. Todėl visuomeniniame diskurse šis ideologinis palikimas reiškiasi tuo, kad moters diskriminacija nesuvokiama kaip socialinė problema. Moters subordinacija vyrui, geriausiu atveju, suvokiama kaip neatskiriama kultūros dalis ir atitinkamai moters nenoras arba nesugebėjimas paklusti vadinamajai tradicinei santvarkai, kur moteriai yra apibrėžtas pavaldinės/tarnaitės vaidmuo, dažniausiai suvokiamas kaip jos asmeninė psichologinė problema. Pagrindinis dėmesys šiame straipsnyje skiriamas apžvelgti akademinės moters situacijai Lietuvos moksle remiantis istorine-kultūrine bei sociologinės analizės perspektyva. Akademine moterimi vadinama moteris, kuri dėsto ar/ir atlieka mokslinius tyrimus universitete ar/ir mokslo tiriamojoje institucijoje. Straipsnio tikslas – parodyti, kad moterų lygių teisių ir galimybių problema susijusi ne tik su pavienėmis moterimis; tai yra visuomeninė problema, nuo kurios sprendimo priklauso demokratijos raida Lietuvoje. Atitinkamas dėmesys skiriamas išaiškinti diskriminacijos suvokimo lygmeniui akademinėje bendruomenėje. Straipsnyje panaudota M. Taljūnaitės ir A. Žvinklienės 2001–2002 metų sociologinio tyrimo “Demokratija ir moteris: akademinės moterys Lietuvos ir ES darbo rinkoje. Dabartis ir perspektyvos” medžiaga. Pasitelkiant fenomenologinės tradicijos kokybinį tyrimo metodą pasirinkta ekspertų apklausa atliekant standartizuotą interviu. Iš viso atlikta dvidešimt interviu su žmonėmis, turinčiais mokslo laipsnį ir/arba pedagoginį vardą, priklausančiais akademinei bendruomenei, užimančiais įvairaus lygio pareigybes ir turinčiais skirtingus statusus (nuo asistento ir doktoranto iki profesoriaus, akademiko bei mokslo administratoriaus). 40 proc. atrinktųjų sudarė vyrai. Taikyta ir kontrolinė grupė – aštuoni interviu buvo atlikti su kitų šalių atitinkamais ekspertais (iš Suomijos, Rusijos, Latvijos, Šveicarijos, Italijos, JAV ir Vokietijos).
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Margarita Gedvilaitė-Kordušienė,
Trys tarpgeneracinių santykių koncepcijos ir jų kritiniai atgarsiai
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 24 (2009): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Vida Česnuitytė,
Socialinių sluoksnių matrimonialinės ir prokreacinės elgsenos strategijos: bruožai ir jų kaita
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 13 (2004): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Audronė Žukauskaitė,
Visuomenė/bendruomenė: ekvivalencija ir skirtumai
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 3 Nr. 1 (1999): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Joe Pilotta,
Transcendentiniai kritinio reflektyvumo pagrindai
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 9 (2002): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Želimir Kešetović,
Gerinant policijos ir žiniasklaidos santykius Serbijoje
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 20 (2007): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Andrius Bielskis,
Kooperacija ir išsilaisvinimo politika: Aristotelis ir Marxas
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 34 Nr. 1 (2014): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Liutauras Kraniauskas,
Etnometodologija lietuviškai, arba Oh, Harold, mon amour!
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 18 (2006): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Vladas Žulkus,
Tikėjimų kaita pagoniškuose baltuose. Kuršiai
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 7 Nr. 1-2 (2001): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Reda Gedutienė,
Laura Maskoliūnaitė,
Savižudybių aprašymo 1991–2004 m. Klaipėdos spaudoje ypatumai
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 16 (2005): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Joseph Backhouse-Barber,
Dorovė ir humanizmo baigtis: subjektas ir socialumas Habermaso ir Luhmanno teorijose
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 40 Nr. 1 (2017): Sociologija. Mintis ir veiksmas