Santrauka
Lygios moters ir vyro politinės, ekonominės bei socialinės teisės yra kasdienio gyvenimo dalis jau kelioms Lietuvos gyventojų kartoms. Tai tikriausia vienas iš nedaugelio teigiamų tarybinės santvarkos paveldo aspektų, užtikrinusių moters reprezentaciją viešajame gyvenime, tačiau nepanaikinusių jos diskriminacijos. Todėl visuomeniniame diskurse šis ideologinis palikimas reiškiasi tuo, kad moters diskriminacija nesuvokiama kaip socialinė problema. Moters subordinacija vyrui, geriausiu atveju, suvokiama kaip neatskiriama kultūros dalis ir atitinkamai moters nenoras arba nesugebėjimas paklusti vadinamajai tradicinei santvarkai, kur moteriai yra apibrėžtas pavaldinės/tarnaitės vaidmuo, dažniausiai suvokiamas kaip jos asmeninė psichologinė problema. Pagrindinis dėmesys šiame straipsnyje skiriamas apžvelgti akademinės moters situacijai Lietuvos moksle remiantis istorine-kultūrine bei sociologinės analizės perspektyva. Akademine moterimi vadinama moteris, kuri dėsto ar/ir atlieka mokslinius tyrimus universitete ar/ir mokslo tiriamojoje institucijoje. Straipsnio tikslas – parodyti, kad moterų lygių teisių ir galimybių problema susijusi ne tik su pavienėmis moterimis; tai yra visuomeninė problema, nuo kurios sprendimo priklauso demokratijos raida Lietuvoje. Atitinkamas dėmesys skiriamas išaiškinti diskriminacijos suvokimo lygmeniui akademinėje bendruomenėje. Straipsnyje panaudota M. Taljūnaitės ir A. Žvinklienės 2001–2002 metų sociologinio tyrimo “Demokratija ir moteris: akademinės moterys Lietuvos ir ES darbo rinkoje. Dabartis ir perspektyvos” medžiaga. Pasitelkiant fenomenologinės tradicijos kokybinį tyrimo metodą pasirinkta ekspertų apklausa atliekant standartizuotą interviu. Iš viso atlikta dvidešimt interviu su žmonėmis, turinčiais mokslo laipsnį ir/arba pedagoginį vardą, priklausančiais akademinei bendruomenei, užimančiais įvairaus lygio pareigybes ir turinčiais skirtingus statusus (nuo asistento ir doktoranto iki profesoriaus, akademiko bei mokslo administratoriaus). 40 proc. atrinktųjų sudarė vyrai. Taikyta ir kontrolinė grupė – aštuoni interviu buvo atlikti su kitų šalių atitinkamais ekspertais (iš Suomijos, Rusijos, Latvijos, Šveicarijos, Italijos, JAV ir Vokietijos).
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Alfonsas Algimantas Mitrikas,
Šeima ir vaikai: realijos ir vertinimai
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 17 (2006): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Jolita Viluckienė,
Išgyvenamas negalios apimtas kūnas
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 38 Nr. 1 (2016): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Bernaras Ivanovas,
Tautinių mažumų problemos Stasio Šalkauskio tautiškumo sampratoje
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 8 Nr. 3-4 (2001): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Silva Pocytė,
Mažosios ir Didžiosios Lietuvos integracijos problema XIX a. - XX a. pradžioje
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 7 Nr. 1-2 (2001): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Eglė Vileikienė,
Delinkventų santykiai su policija ir artimiausia aplinka
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 16 (2005): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Eglė Rindzevičiūtė,
Europietiškumo problema diskusijose apie lietuvišką nacionalinį identitetą
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 10 (2002): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Aldis Gedutis,
Politikos ir mokslo santykio sampratos raida: nuo Weberio iki Habermaso
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 8 Nr. 3-4 (2001): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Gary Hazeldine,
Socialinio pripažinimo patologijos: Axelis Honnethas ir kritinės teorijos atsinaujinimo galimybė
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 40 Nr. 1 (2017): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Conrad Russell,
Antrinė kultūra ir antrinė gamta: faktai, postfaktai ir socialinis mokslinių objektų konstravimas
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 40 Nr. 1 (2017): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Inga Sidrys,
Niklaso Luhmanno autopoezės teorijos pritaikymas teisės sistemai
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 8 Nr. 3-4 (2001): Sociologija. Mintis ir veiksmas