Santrauka
Lygios moters ir vyro politinės, ekonominės bei socialinės teisės yra kasdienio gyvenimo dalis jau kelioms Lietuvos gyventojų kartoms. Tai tikriausia vienas iš nedaugelio teigiamų tarybinės santvarkos paveldo aspektų, užtikrinusių moters reprezentaciją viešajame gyvenime, tačiau nepanaikinusių jos diskriminacijos. Todėl visuomeniniame diskurse šis ideologinis palikimas reiškiasi tuo, kad moters diskriminacija nesuvokiama kaip socialinė problema. Moters subordinacija vyrui, geriausiu atveju, suvokiama kaip neatskiriama kultūros dalis ir atitinkamai moters nenoras arba nesugebėjimas paklusti vadinamajai tradicinei santvarkai, kur moteriai yra apibrėžtas pavaldinės/tarnaitės vaidmuo, dažniausiai suvokiamas kaip jos asmeninė psichologinė problema. Pagrindinis dėmesys šiame straipsnyje skiriamas apžvelgti akademinės moters situacijai Lietuvos moksle remiantis istorine-kultūrine bei sociologinės analizės perspektyva. Akademine moterimi vadinama moteris, kuri dėsto ar/ir atlieka mokslinius tyrimus universitete ar/ir mokslo tiriamojoje institucijoje. Straipsnio tikslas – parodyti, kad moterų lygių teisių ir galimybių problema susijusi ne tik su pavienėmis moterimis; tai yra visuomeninė problema, nuo kurios sprendimo priklauso demokratijos raida Lietuvoje. Atitinkamas dėmesys skiriamas išaiškinti diskriminacijos suvokimo lygmeniui akademinėje bendruomenėje. Straipsnyje panaudota M. Taljūnaitės ir A. Žvinklienės 2001–2002 metų sociologinio tyrimo “Demokratija ir moteris: akademinės moterys Lietuvos ir ES darbo rinkoje. Dabartis ir perspektyvos” medžiaga. Pasitelkiant fenomenologinės tradicijos kokybinį tyrimo metodą pasirinkta ekspertų apklausa atliekant standartizuotą interviu. Iš viso atlikta dvidešimt interviu su žmonėmis, turinčiais mokslo laipsnį ir/arba pedagoginį vardą, priklausančiais akademinei bendruomenei, užimančiais įvairaus lygio pareigybes ir turinčiais skirtingus statusus (nuo asistento ir doktoranto iki profesoriaus, akademiko bei mokslo administratoriaus). 40 proc. atrinktųjų sudarė vyrai. Taikyta ir kontrolinė grupė – aštuoni interviu buvo atlikti su kitų šalių atitinkamais ekspertais (iš Suomijos, Rusijos, Latvijos, Šveicarijos, Italijos, JAV ir Vokietijos).
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Aida Savicka,
Lietuviškosios tapatybės sampratos kaita visuomenės sąmonėje 2008–2017 metais
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 45 Nr. 2 (2019): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
A. Salem,
Socialinė kritika po poststruktūralizmo: ko galima pasimokyti iš Luhmanno, Lukácso ir Simmelio
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 40 Nr. 1 (2017): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Andrius Bielskis,
Multikultūralizmas ir pripažinimo politika: Jacques Derrida ir James Tully
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 25 (2009): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Jolanta Reingardienė,
Lyčių politika Lietuvoje. Smurto prieš moteris šeimoje atvejis
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 9 (2002): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Algimantas Valantiejus,
Etniškumas kaip tyrimo objektas
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 12 (2003): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Jūratė Imrasaitė,
Politinis dalyvavimas ir socialinė aplinka Lietuvoje
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 9 (2002): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Rūta Mazgelytė,
Galios samprata elito ir pliuralizmo teorijose
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 34 Nr. 1 (2014): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Raimondas Kazlauskas,
Johano Huizinga'os Viduramžių ruduo: istoriografinė ir istorinė problematika
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 1 Nr. 1 (1997): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Eglė Rimšaitė,
Psichoneurologiniai pensionatai: socialinio darbo ar disciplinarinės visuomenės institutas?
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 18 (2006): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Nomeda Šatkauskienė,
Komunikacinė dramos sklaida ir jos socialumas
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 9 (2002): Sociologija. Mintis ir veiksmas