Santrauka
Lygios moters ir vyro politinės, ekonominės bei socialinės teisės yra kasdienio gyvenimo dalis jau kelioms Lietuvos gyventojų kartoms. Tai tikriausia vienas iš nedaugelio teigiamų tarybinės santvarkos paveldo aspektų, užtikrinusių moters reprezentaciją viešajame gyvenime, tačiau nepanaikinusių jos diskriminacijos. Todėl visuomeniniame diskurse šis ideologinis palikimas reiškiasi tuo, kad moters diskriminacija nesuvokiama kaip socialinė problema. Moters subordinacija vyrui, geriausiu atveju, suvokiama kaip neatskiriama kultūros dalis ir atitinkamai moters nenoras arba nesugebėjimas paklusti vadinamajai tradicinei santvarkai, kur moteriai yra apibrėžtas pavaldinės/tarnaitės vaidmuo, dažniausiai suvokiamas kaip jos asmeninė psichologinė problema. Pagrindinis dėmesys šiame straipsnyje skiriamas apžvelgti akademinės moters situacijai Lietuvos moksle remiantis istorine-kultūrine bei sociologinės analizės perspektyva. Akademine moterimi vadinama moteris, kuri dėsto ar/ir atlieka mokslinius tyrimus universitete ar/ir mokslo tiriamojoje institucijoje. Straipsnio tikslas – parodyti, kad moterų lygių teisių ir galimybių problema susijusi ne tik su pavienėmis moterimis; tai yra visuomeninė problema, nuo kurios sprendimo priklauso demokratijos raida Lietuvoje. Atitinkamas dėmesys skiriamas išaiškinti diskriminacijos suvokimo lygmeniui akademinėje bendruomenėje. Straipsnyje panaudota M. Taljūnaitės ir A. Žvinklienės 2001–2002 metų sociologinio tyrimo “Demokratija ir moteris: akademinės moterys Lietuvos ir ES darbo rinkoje. Dabartis ir perspektyvos” medžiaga. Pasitelkiant fenomenologinės tradicijos kokybinį tyrimo metodą pasirinkta ekspertų apklausa atliekant standartizuotą interviu. Iš viso atlikta dvidešimt interviu su žmonėmis, turinčiais mokslo laipsnį ir/arba pedagoginį vardą, priklausančiais akademinei bendruomenei, užimančiais įvairaus lygio pareigybes ir turinčiais skirtingus statusus (nuo asistento ir doktoranto iki profesoriaus, akademiko bei mokslo administratoriaus). 40 proc. atrinktųjų sudarė vyrai. Taikyta ir kontrolinė grupė – aštuoni interviu buvo atlikti su kitų šalių atitinkamais ekspertais (iš Suomijos, Rusijos, Latvijos, Šveicarijos, Italijos, JAV ir Vokietijos).
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
A. Salem,
Veiksmas ir komunikacija niklaso luhmanno socialinėje teorijoje
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 33 Nr. 2 (2013): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Vylius Leonavičius,
Mindaugas Plieskis,
Jadvyga Petrauskienė,
Pacientų pasitenkinimo bendrosios praktikos gydytojo paslaugomis analizė sveikatos modelio atžvilgiu
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 11 (2003): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Giedrius Žvaliauskas,
Europos socialinis tyrimas: 10 metų Lietuvoje
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 43 Nr. 2 (2018): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Sigita Kraniauskienė,
Identiteto tyrimo metmenys: kartų identiteto paieška XX a. lietuvių autobiografijose
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 14 (2004): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Vytautas Valevičius,
Liutauras Kraniauskas,
Tautinės mažumos Lietuvoje ir Latvijoje: tarp politinėskategorijos ir etniškumo
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 7 Nr. 1-2 (2001): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Deimantė Šėporaitytė,
Negalia ir lytis. Fiziškai neįgalių moterų moteriškumo sampratos
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 18 (2006): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Irena Juozeliūnienė,
Laura Kanapienė,
Airina Kazlauskaitė,
Atotolio šeima: nauja užduotis šeimos sociologijai
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 21 (2008): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Vladas Gaidys,
Danutė Tureikytė,
Visuomeninės nuomonės tyrimai
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 1 Nr. 1 (1997): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Irena Juozeliūnienė,
Šeiminio gyvenimo sociologija: pokyčiai ir įvairovė
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 30 Nr. 1 (2012): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Jūratė Imbrasaitė,
Politinis dalyvavimas ir socialinė aplinka Lietuvoje
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 10 (2002): Sociologija. Mintis ir veiksmas