Santrauka
Šiame straipsnyje dėstomas pilietinės visuomenės sąvokos rekonstrukcijos atvejis ir, pasitelkus naują teorinį instrumentarijų, analizuojamos pilietinės visuomenės tapsmo ir raidos dilemos Lietuvoje. Lietuvos plėtotės modeliuose nesunku įžvelgti pilietinės visuomenės perspektyvos konstravimo pastangas, tačiau pilietinę visuomenę “paskelbus” neišvengiamybe, stokojama lygiaverčio jos esmės supratimo. Masinis formulės “pilietinė visuomenė” vartojimas nusako net jos devalvaciją. Pilietinės visuomenės sampratoje vyrauja nepolitinio pobūdžio akcentai. Straipsnyje, kitaip negu nepolitinės pilietinės visuomenės analitinės dimensijos atveju, siekiama aktualizuoti pilietinės visuomenės ir politines sąsajas, šių sąsajų potencialą, o taip pat ir ribas. Pilietinė visuomenė – tai nesuskaičiuojama daugybe mažų, laikinų susivienijimų, nuolat besiformuojančių, žlungančių ir vėl susidarančių pačių keisčiausių judėjimų, pereinančių net prie dramatiškų akcijų ir vėl atlėgstančių, ir tik šitaip - natūraliai - socialiai koordinuojami. Pilietinė visuomenė čia suvokiama ne tik kaip visuomenės gebėjimas keistis ar būti stabilia “iš apačios”, bet ir kaip potencialus visuomenės fragmentacijos šaltinis. Todėl prasminga nagrinėti pilietinės visuomenės aktualijas pasitelkus ne tik jos ir valstybės takoskyros, bet ir jų sąveikos (greta kitų jos formų - ir politinės) kategorijas.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai