Santrauka
Stasys Šalkauskis (1886-1941) buvo vienas iškiliausių Lietuvos tarpukario filosofų. Be jo, anot B.Genzelio, „sunkiai suvokiamas XX amžiaus pirmosios pusės Lietuvos intelektualusis gyvenimas“. Nepaisant šito, jam skirtą istoriografiją vargu ar galėtume pavadinti plačia. Visų pirma minėtinas išeivijos autorius J.Eretas, pateikęs tiek St.Šalkauskio biografiją, tiek idėjas. Iš vėlesnių autorių, rašiusių apie St.Šalkauskį, minėtinas A.Sverdiolas, kuris atliko išsamią ir bene rimčiausią St.Šalkauskio pažiūrų analizę. Joje nemažai vietos jis skyrė St.Šalkauskio ir Antano Maceinos pažiūrų lyginimui. Prieš pat atgimimą J.Girnius (Amerikoje) išleido St.Šalkauskio raštus, kuriuos įvade pats ir aptarė. 1990-aisiais metais Romoje išėjo atskira šio autoriaus knygelė, skirta lietuvių filosofo moksliniam palikimui. St.Šalkauskio raštų leidimo tradiciją (tiek išeivijoje, tiek Lietuvoje išleisti filosofo tekstai nesidubliavo) jau nepriklausomoje Lietuvoje (1990 m.) tęsė Giedrė Baltrėnienė-Kadžiulytė, pirmojo tomo įvade aprašiusi St.Šalkauskio kūrybinį palikimą. R.Paulauskas ir O.Tijūnėlienė tyrinėjo St.Šalkauskio filosofinę pedagogiką. Lietuvių filosofo estetinę teoriją, lygindamas ją su V.Sezemano teorija, nagrinėja B.Genzelis savo „Lietuvos filosofijos istorijos bruožuose“. Taip pat minėtinas šio autoriaus apžvalginio pobūdžio straipsnis Lenkijoje „Filosofija zycia Szalkauskisa“. Tačiau trumpai apžvelgus St.Šalkauskiui skirtą istoriografiją tenka konstatuoti, jog jo pažiūros į tautines mažumas ligi šiol nesusilaukė deramo dėmesio. Šis straipsnis ir pabandys užpildyti šią nemenką St.Šalkauskio kūrybos tyrinėjimų spragą. Pažymėtina, jog St.Šalkauskio tautiškumo koncepcija nebuvo unikali Europos idėjiniame lauke, nes tiek Lietuvoje, tiek ir likusioje Centrinėje bei Rytų Europoje vykę modernių tautų formavimosi procesai savo pobūdžiu buvo artimi. Tuo mes galėsime įsitikinti palyginę St.Šalkauskio požiūrį su Vakarų nacionalizmo teoretikų požiūriu. Tai - A.D.Smithas, E.Gellneris, B.Andersonas, K.W.Deutschas ir kiti. Taigi svarbiausias šio straipsnio tikslas yra išsiaiškinti, kuriai iš čia minimų autorių koncepcijų yra artimiausios tarpukario Lietuvos filosofo pažiūros. Kitaip tariant, čia bus pabandyta atlikti istorinės St.Šalkauskio pažiūros į tautiškumą rekonstrukciją, pasitelkiant modernias nacionalizmo teorijas. Šio bendro tikslo bus siekiama atliekant mažesnius uždavinius, kaip antai: St.Šalkauskio žmogaus ir tautinės individualybės, patriotizmo, nacionalizmo problemos suvokimo analizė. Jos metu bus pasiremta analitiniu-komparatyvistiniu metodu, kurio teikiamos loginės galimybės įgalina mus visapusiškai įsigilinti ir objektyviai suprasti esamos šaltinių medžiagos turinį.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Karl Jaspers,
Pasaulio istorija
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 4 Nr. 2 (1999): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Arūnas Poviliūnas,
Profesinės veiklos lauko tyrimo ypatumai
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 29 Nr. 2 (2011): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Vida Savoniakaitė,
Lietuviškojo identiteto trajektorijos
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 26 (2010): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Mindaugas Kavaliauskas,
Kartų kaita lietuvių fotografijoje: socialumo pokyčiai ikonografijoje
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 9 (2002): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Aldis Gedutis,
Tapatybės ideologijų susidūrimas su laiminga pabaiga
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 30 Nr. 1 (2012): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Algimantas Valantiejus,
Teorinių prielaidų ir sąvokų sistema J.Alexanderio sociologijoje. Skiriamieji neofunkcionalizmo bruožai
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 3 Nr. 1 (1999): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Neringa Klumbytė,
Tradicinės etnografijos mokslinės paradigmos dekonstravimas pomodernioje antropologijoje
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 6 Nr. 4 (1999): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Dalius Jonkus,
Steigtis ir sauga
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 1 Nr. 1 (1997): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Irena Šutinienė,
Tautos istorijos pasakojimo raiška daugiakultūrėje aplinkoje: Pietryčių Lietuvos lenkų etninės grupės atvejis
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 37 Nr. 2 (2015): Sociologija. Mintis ir veiksmas
-
Aldis Gedutis,
Kodėl klystantis žmogus pranašesnis už techniką? Futbolo technofobų argumentai
,
Sociologija. Mintis ir veiksmas: T 24 (2009): Sociologija. Mintis ir veiksmas