Santrauka
Šiame straipsnyje bandoma atsakyti į klausimą, kas yra teisė ir jos sistema, remiantis Niklaso Luhmanno, kuris yra vienas iš pagrindinių sistemų mokslo atstovų, požiūriu. Straipsnio tikslas - aptarti Luhmanno autopoezės teorijos pritaikymą teisės sistemai bei šio bandymo kritinius aspektus. Pagrindinis autopoezės reikalavimas yra tas, kad teisė turi būti įvardijama kaip autonomiška ir iš esmės savi-referentinė komunikacinė sistema. Ji nepriklauso nei nuo politinių ar ekonominių kriterijų, nei nuo tiesos, kurią perteikia mokslinis diskursas. Teisinis bendravimas yra išskirtinis. Teisės sistema yra atvira pažinimui, nes reaguoja į politiką, ekonomiką, bet ji yra ir uždara sistema, nes funkcionuoja remdamasi savo norminiais imperatyvais. Luhmanno autopoezės teorija skatina analizuoti “kaip mąsto pati teisė”. Autopoezės teorijos, kuri kildinama iš biologijos gyvųjų organizmų sistemų teorijos, taikymas teisės sistemos analizei tebėra kontroversiškas. Nors Luhmannas buvo kritikuojamas dėl savo perdėtos aistros sistemų teorijai ir empirinio tyrimo svarbos atmetimo, vis dėlto jis įvertintas dėl savo pastangų suteikti naujas mąstymo perspektyvas teisės sociologijai, sistemų mokslui, kitoms integruotoms disciplinoms.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
